Stebuklingas ir susikaupimo laikas

Įžengėme į adventą – džiugaus švenčių laukimo, tačiau kartu ir rimties bei susikaupimo laikotarpį. Tiesa, vis dažniau adventas tampa ir karštligišku kalėdinių dovanų pirkimo maratonu, per kurį, vaikydamiesi materialių dovanų, pamirštame žymiai svarbesnes – dvasines dovanas, kurias galime padovanoti ir sau, ir artimiesiems.

Kėdainių Šv. Juozapo parapijos klebonas dekanas kun. Norbertas Martinkus kviečia visus parapijiečius šį ypatingą laikotarpį gyventi prasmingai ir sąmoningai.

„Žiūrint iš bažnytinių papročių ir tradicijų perspektyvos, adventas yra susitelkimo laikotarpis, skirtas laukti Viešpaties Jėzaus Kristaus gimimo iškilmės. Tačiau advento nenorėtųsi tapatinti su liūdesiu arba jausmu, kuomet gedima mirusiojo. Norėtųsi adventą palyginti su santūriu, džiugiu, išlaikytu laukimu, koks mus ištinka, kuomet laukiame mylimo svečio ar netrukus šeimoje gimsiančio kūdikėlio. Advento laikotarpis ir yra skirtas tam, kad išgyventume tai, kas mūsų gyvenime yra svarbu: kažką pakeistume, kažkam atleistume, su kažkuo susitaikytume, kažką pakviestume į artimesnę, džiugesnę bendrystę. Šis laiko tarpas ir yra skirtas, kad kiekvienas mūsų perkainotume savo dvasinį santykį su pačiu Viešpačiu. Raginu ir kviečiu, kaip ir Bažnyčia ragina ir kviečia, penktadieniais laikytis pasninko, sekmadienį ateiti į bažnyčią, namuose įžiebti po žvakelę“, – kvietė N. Martinkus.

Stebuklingas laikotarpis

Advento rimties pradžia prasidėjo ne tik visose krašto bažnyčiose, bet ir užburiančiu renginiu Kėdainių kultūros centre. Iš Vilniaus atvykęs folkloro ansamblis „Jorė“ susirinkusiesiems dovanojo adventinę popietę, kurioje buvo galima išgirsti advento laikotarpio dainų, pažaisti žaidimų. Didžioji repertuaro dalis buvo Dzūkijos krašto folkloras.

„Todėl, kad būtent iš šio krašto yra bene daugiausiai išlikusių šio laikotarpio senolių papročių, – pažymėjo „Jorės“ ansamblio vadovė Rūta Aleksiūnienė. – Advento laikotarpiu mūsų senoliai ne tik dainuodavo, žaidė žaidimus, bet ir laikėsi tam tikrų draudimų, kurie turi labai senas tradicijas, siekiančias ikikrikščioniškus laikus. Pavyzdžiui, nedera į mišką malkų važiuoti, tam tikrais vakarais verpti. Advento laikotarpiu būdavo ir orai spėjami. Šiuo laikotarpiu žmonės ir burdavos – ypač populiarūs būdavo vedybiniai burtai“.

Pašnekovė taip pat priminė, kad Kūčių vakaro apeiga yra minima tik Lietuvoje, Baltarusijoje bei kai kuriose Lenkijos bei Ukrainos dalyse. Visur kitur šis prosenovinis paprotys jau yra išnykęs.
„Jau atėjo adventas, taigi, mūsų laukia stebuklingas, tačiau kartu ir kiek niūrokas laikotarpis. Artėja pati ilgiausia naktis bei trumpiausia metų diena, po kurių mus nudžiugins didžiosios žiemos šventės“, – šyptelėjo R. Aleksiūnienė.