Jau antra savaitė Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai įspėja kraštiečius – maudytis Kėdainiuose, Nevėžio upėje ties Tilto ir Skongalio gatvėmis, bei Bartkūniškio karjere yra pavojinga sveikatai.


Šiuose vandens telkiniuose jau kelias pastarąsias savaites žarninių enterokokų skaičius gerokai viršija leistinas higienos normas. Šie mikrobai gali sukelti rimtas žaizdų, šlapimo, tulžies takų infekcijas. Plačiau komentuoja Daiva Mickevičienė, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną.

Kas sąlygoja padidėjusį žarninių enterokokų skaičių vandens telkiniuose?

Maudyklų vandens kokybė tiriama atsižvelgiant į du mikrobiologinius parametrus – žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Būtent šios bakterijos ir parodo, ar vanduo yra užterštas.

Visų vandens telkinių tarša padidėja po smarkių liūčių, nes su lietumi į upių ir tvenkinių vandenį nuplaunamos paukščių ir gyvulių, namų augintinių išmatos, netvarkingų lauko tualetų, šiukšliadėžių turinys, o su jais ir mikrobai, galintys sukelti žarnyno infekcijas, įvairias odos alergijas.

Kuo rizikuoja žmonės, maudydamiesi tokiuose vandenyse? Kokioms asmenų grupėms tokios maudynės gali labiausiai pakenkti?

-Maudantis mikroorganizmais užterštame vandenyje, galima susirgti odos alergijomis. Nurijus tokio vandens, gresia virškinamojo trakto infekcinės ligos. Šiose maudyklose maudytis nerekomenduojama visų amžiaus grupės asmenims iki pakartotinių vandens tyrimų rezultatų.


Ar yra kokių priemonių, kuriomis gali būti valomas vanduo? Ar tai vyksta natūraliai?

Po lietaus patartina maudytis praėjus bent 24 valandoms, o būtų dar saugiau sulaukti maudyklos vandens tyrimų rezultatų.

Kokie dar parazitai ar bakterijos, pavojingi žmogaus sveikatai, šią vasarą buvo nustatyti Kėdainių rajono vandens telkiniuose? Kuriame – dažniausiai?

Daiva Mickevičienė, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną.

Maudyklų vandens kokybę parodo du mikrobiologiniai parametrai – žarniniai enterokokai ir žarninės lazdelės, kurių normos yra nustatytos Lietuvos higienos normose HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė”.

Birželio 17 d. Šušvės upės Josvainiuose vandens mėginiuose buvo viršytas žarninių enterokokų skaičius. Rugpjūčio 21 d. atlikus pakartotinius tyrimus Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere viršytas žarninių enterokokų skaičius.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kiekvieną vasarą stebi šių vandens telkinių vandens kokybę: Ašarėnos tvenkinį Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinį Akademijoje, Babėnų karjerą Kėdainiuose, Nevėžio upę ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinį Gudžiūnuose, Krakių tvenkinį Krakėse, Šušvės upę Pašušvyje, Piliakalnio karjerą Liolių kaime, Nevėžio upę ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinį Bartkūniškyje, Šušvės upę Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinį, Bublių tvenkinį ties Aristavos kaimu.
Taip pat tikrinamas nitritų bei nitratų kiekis vandenyje, paviršinių aktyvių medžiagų skaičius, salmonelės. Stebimas ir Ašarėnos tvenkinio, Dotnuvėlės upės tvenkinio, Babėnų karjero, Krakių tvenkinio ir Bublių tvenkinio smėlis dėl kirmėlinių kiaušinėlių ir lervų.

Tyrimai atliekami maudymosi sezono metu.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.