Praėjusiais metais Kėdainių rajono savivaldybė sėkmingai įsigijo 40 socialinių būstų ir sugebėjo sutaupyti 100 tūkst. eurų bei sėkmingai sumažino būsto laukiančiųjų eiles. Visi šie būstai nupirkti Kėdainių mieste, o koks likimas laukia kaimiškose vietovėse gyvenančių, tačiau nuosavo būsto neturinčių žmonių?

Nenori gyventi kaime

Vidinė socialiai remtinų žmonių migracija, taip galima pavadinti pastaruoju metu pastebimas tendencijas Kėdainių rajone.

Pasak Kėdainių rajono mero Sauliaus Grinkevičiaus, praėjusiais metais, panaudojant Europos Sąjungos paramos lėšas, Kėdainių mieste buvo įsigyta 40 socialinių būstų. Iš šiam projektui skirtų 1 mln. eurų sutaupius 100 tūkst. eurų, papildomai buvo nupirkta dar keli būstai.

Jeigu Kėdainių mieste didėja socialinių būstų skaičius, kaimiškose vietovėse savivaldybė naujų būstų socialiai remtiniems žmonėms jau seniai nebeperka. Seniūnijos pasirūpina esamų būstų remontu, pakeičia langus, duris ar sutvarko elektros instaliaciją.

Kas lemia šias tendencijas, kai socialinio būsto fondas koncentruojamas mieste? Juk kaimo vietovėse pragyvenimas yra pigesnis, tad logiškai mąstant – mažas pajamas gaunantiems, socialiai remtiniems žmonėms ten gyventi būtų priimtiniau.

Kėdainių rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė tikino – socialiai remtini žmonės, šeimos tiesiog nenori gyventi kaime. Nors ten pragyvenimas ir pigesnis, tačiau esama nemažai argumentų, dėl ko norima apsistoti mieste. Vienas jų – mažiau buitinių rūpesčių.

„Mieste gyventi nori didžioji dauguma, apie 95 procentai socialiai remtinų žmonių. Todėl įvertinus šią aplinkybę ir buvo priimtas sprendimas dalyvaujant Europos Sąjungos projekte socialinius būstus įsigyti mieste“, – pasakojo J. Blinstrubaitė.

Išlaikymo kaštai taptų sunkiai pakeliami

Paklausus apie mažąją dalį socialiai remtinų žmonių, kurie visgi pageidauja socialinį būstą nuomotis kaimiškose seniūnijose, J. Blistrubaitė minėjo, jog kartais žmonių pageidavimai prasilenkia su savivaldybės galimybėmis.

Pavyzdžiui, žmogus ar šeima pageidauja apsigyventi konkrečioje gyvenvietėje, tačiau joje nėra laisvų būstų, kuriuos galėtų įsigyti savivaldybė bei išnuomoti. O keltis į kitą, netoliese esančią gyvenvietę ar miestelį – kategoriškai nenorima.

Šiuo metu Kėdainių rajone eilėje socialiniam būstui išsinuomoti yra 112 žmonių. Pasklidus žiniai apie įsigytus geros būklės butus, nuosavo būsto neturintys, nedideles pajamas gaunantys gyventojai stoja į eilę. Tarp pretenduojančių tapti socialinio būsto nuomininkais – nemažai jaunų šeimų, taip pat našlaičių, kuriems įstatymas leidžia į eilę būstui gauti stoti vos sulaukus 16 metų.

„Kita vertus, jeigu nupirksime namą, sodybą ir ją išnuomosime, ar šie žmonės bus finansiškai pajėgūs ją remontuoti? Kapitalinį remontą atlieka būsto savininkas, šiuo atveju savivaldybė, o einamasis remontas – nuomininko prievolė. Be to, suremontuoti gyvenamą namą kainuoja kur kas daugiau nei butą“, – svarstė J. Blinstrubaitė.

Mieste – arčiau mokyklos ir darželiai

Rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja neslepia – socialiai remtinų žmonių, ypač šeimų su mažais vaikais, migracija iš kaimo į miestą turi ir kitų teigiamų aspektų.

„Mums, socialiniams darbuotojams, kur kas lengviau šiuos žmones prižiūrėti, teikti jiems reikiamą pagalbą. Juk mieste ir vaikų darželiai, ir mokyklos šalia, tad nėra sunku užtikrinti, kad socialiai remtinose šeimose augantys vaikai šias įstaigas lankytų“, – kalbėjo J. Blinstrubaitė.

Ji užsiminė, kad atokiose kaimo vietovėse kontroliuoti, ar socialiai pažeidžiamų šeimų atžalos reguliariai lanko mokyklą, nepraleidinėja pamokų yra gana keblu.

„Kai vaikai lanko darželius ir mokyklas, mes raginame jų tėvus susirasti darbą ir pradėti dirbti. Nes dažnas pasiteisinimas būna, negaliu dirbti, nes neturiu kam palikti vaikų, privalau juos prižiūrėti. O paskui, kai praeina nemažas laiko tarpas, teisinamasi, jog susirasti darbo nepavyksta dėl esą prarastų įgūdžių. Galų gale, susirasti darbą, kad ir nereikalaujantį didesnės kvalifikacijos, mieste yra lengviau, nei kaimo vietovėse“, – kalbėjo J. Blinstrubaitė.

Nenorima sukurti atskirties getų

Praėjusiais metais, panaudojant Europos Sąjungos paramos lėšas, Kėdainių mieste buvo įsigyta 40 socialinių būstų. Iš šiam projektui skirtų 1 mln. eurų sutaupius 100 tūkst. eurų, papildomai buvo nupirkta dar keli būstai.

Perkant butus iškelta sąlyga, kad jie negali būti Šėtos gatvėje esančiuose gyvenamuosiuose namuose, taip pat – bendrabučio tipo gyvenamuosiuose namuose.

Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė tikina, kad mieste gyventi nori didžioji dauguma, apie 95 procentai socialiai remtinų žmonių.

Rajono meras Saulius Grinkevičius pripažino – gyventojams kilo klausimų, ar racionalu socialinius būstus pirkti įvairiuose namuose. Esama nuomonių, kad tokius būstus, kuriuose apgyvendinami įvairių nepriteklių turintys žmonės, tikslingiau būtų koncentruoti atskiruose pastatuose. Savotiškais pavyzdžiais jau yra tapę du Kėdainių daugiabučiai – Lukšio gatvėje 2-uoju numeriu bei Šėtos gatvėje 21-uoju numeriu pažymėti namai.

„Ankstesnės valdžios buvo nuostata, kad visus socialinius būstus koncentruoti, juos pirkti viename name. Tačiau tame esama nemažai problemų, nes esama nemažai žmonių, kurie savo butus tokiuose pastatuose nuo seno privatizavę, juose gyvena. Šalia susidaranti ypač didelė socialinių būstų koncentracija jiems ima kelti rūpesčių“, – kalbėjo S. Grinkevičius, užsiminęs, kad yra sulaukęs nemažai nusiskundimų dėl nepageidaujamos kaimynystės.

Dabar praktika keičiasi, nenorint, kad tam tikros Kėdainių vietos, o tiksliau – atskiri daugiabučiai, virstų koncentruotos atskirties židiniais, savotiškais getais, socialinius būstus nuspręsta įsigyti po vieną įvairiuose namuose.

Socialiniuose būstuose – ir tvarkingi gyventojai

„Problema – ne pačiuose socialiniuose būstuose, viskas priklauso nuo juose gyvenančių žmonių“, – akcentavo rajono meras S. Grinkevičius.

Savivaldybės vadovas minėjo, kad kelių kambarių butai skiriami ne vieną atžalą auginančioms moterims, o gyventojus ragino būti atlaidesniais. Juolab požiūris į socialinius būstus, o tiksliau, jų gyventojus, vis dar yra stipriai stigmatizuotas, suformuotas ne pačių geriausių stereotipų.

Socialiai remtini žmonės, šeimos tiesiog nenori gyventi kaime. Nors ten pragyvenimas ir pigesnis, tačiau esama nemažai argumentų, dėl ko norima apsistoti mieste. Vienas jų – mažiau buitinių rūpesčių.

„Kai kurių gyventojų požiūris, jog socialinis būstas – absoliutus blogis, galbūt nėra visiškai teisingas. Juose gyvena ir mažesnes pajamas gaunantys, tačiau įstatymų ir bendrų tvarkų besilaikantys žmonės“, – sakė rajono meras.

Meras S. Grinkevičius patikslino per savo kadenciją daugiausia skundų sulaukęs ne dėl socialinių būstų nuomininkų. Daugiabučių gyventojai rajono vadovui dažniausiai skundžiasi negalintys pakęsti įstatymus ir visuotinai priimtas elgesio normas įžūliai ignoruojančių nuosavuose būstuose įsikūrusių triukšmingų ar liguistai konfliktiškų kraštiečių kaimynystės.

Eilė sumažėjo keliskart

Kėdainių rajono vadovas S. Grinkevičius pabrėžė, jog pastaruoju metu pavyko išspręsti ne vienerius metus opia buvusią nepasiturinčiųjų aprūpinimo socialiniais būstais problemą.

Šiuo metu Kėdainių rajone eilėje socialiniam būstui išsinuomoti yra 112 žmonių. Pasklidus žiniai apie įsigytus geros būklės butus, nuosavo būsto neturintys, nedideles pajamas gaunantys gyventojai stoja į eilę. Tarp pretenduojančių tapti socialinio būsto nuomininkais – nemažai jaunų šeimų, taip pat našlaičių, kuriems įstatymas leidžia į eilę būstui gauti stoti vos sulaukus 16 metų.

„Situacija iš tiesų gerėja. Šiuo metu eilėje laukia apie devyniasdešimt socialiniuose būstuose apsigyventi norinčių žmonių, nors dar prieš keletą metų buvo keli šimtai. Tai dabar eilė ženkliai sumažėjusi“, – konstatavo rajono meras S. Grinkevičius.

Pasidžiaugęs, jog sparčiai vykdoma nepasiturinčiųjų aprūpinimo socialiniais būstais programa, rajono meras vylėsi, kad neseniai įsigytuose būstuose apsigyvensiantys nuomininkai tausos ir prižiūrės savivaldybės turtą, laikysis visuotinai priimtų elgesio normų bei įstatymų. O tuomet nekils problemų ir konfliktinių situacijų su šalia gyvenančiais kaimynais.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.