Seimo nariai ir bedarbiai, dizaineriai ir paprasti darbininkai, šachmatininkai ir ringo kovotojai. Nesvarbu, kokią socialinę padėtį užima vyrai, tačiau oficiali Lietuvos statistika byloja, kad 90 proc. visų artimoje aplinkoje registruotų smurto atvejų patiria moterys. Ir visai nesvarbu – troboje ar rūmuose šeima gyvena. Kėdainių moterys nepaliktos vienos – joms į pagalbą skuba Kėdainių rajono Moterų krizių centras. 

Moterų krizių centro psichologė J. Žuravliovienė nukentėjusioms nuo smurto moterims teikia emocinę – psichologinę pagalbą.

Moterų krizių centro psichologė J. Žuravliovienė nukentėjusioms nuo smurto moterims teikia emocinę – psichologinę pagalbą.

Pasak šios įstaigos projektų vadovės Žydrės Mackevičienės, per praėjusius metus buvo sulaukta 80 pagalbos prašančių moterų. Tačiau šis skaičius – tik ledkalnio viršūnė, jis neatspindi tikrosios smurto prieš moteris situacijos. Statistika byloja, kad smurtą – fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį – patiria kas trečia moteris. „Deja, bet jos kreiptis pagalbos nedrįsta. Gal dėl to, kad mažas miestas, gal dėl to, kad nepatogu pripažinti, kad šeimoje tokia problema yra“, – svarsto pašnekovė. Ji pastebi, kad smurto problemą reikia išgyvendinti ir iš pačių silpnosios lyties atstovių galvų – dažnai ir jos pačios įsitikinusios, kad jei moteris yra mušama, esą ji pati tai išprovokavo ir to nusipelnė. „Tai ydingas požiūris – jo reikia atsikratyti tiek vyrams, tiek ir moterims“, – pabrėžė Ž. Mackevičienė.

Neturi su kuo išsišnekėti
Kėdainių rajono Moterų krizių centre teikiama įvairi pagalba moterims: ne tik psichologinė, bet ir teisinė bei socialinė, tad moterys į centrą gali kreiptis ir gauti konsultacijų įvairiais iškilusiais teisiniais ir psichologiniais klausimais. „Gal, pavyzdžiui, kyla teisiniai klausimai skyrybų atveju“, – paaiškino pašnekovė.
Vis dėlto dažniausiai suteikiama psichologinė pagalba. Ji – nemokama. Pasak čia dirbančios psichologės Jūratės Žuravliovienės, dažniausiai moterys ateina pasišnekėti, gauti patarimų dėl jas kamuojančių problemų – ne tik vyrų smurtavimo, bet ir skyrybų, problemų su vaikais, taip pat ir dėl netekčių, ligų.
Krizių centras teikia ir apgyvendinimo paslaugą, tačiau iki šiol to dar neprireikė – dėl naujojo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, kai smurtautoją išsiveža policijos pareigūnai, moteriai bėgti iš namų jau nebereikia.

Už gražaus fasado slepiasi pyktis
Pasak J. Žuravliovienės, psichologinis smurtas dažniausiai naudojamas išsilavinusių žmonių, tuo tarpu fizinis – mažiau išsilavinusių. Psichologinis smurtas yra ypač sunkiai suprantamas, be to, jį sunku įrodyti, mat dažniausiai jis būna tylus, rafinuotas. „Kartais reikia ne vienerių metų, kad moteris suvoktų, kad prieš ją buvo smurtauta. Mes į šeimą iš šono žiūrim ir galvojam – graži šeima, žmonės užima aukštas pareigas darbovietėse. Tačiau jei pasigilini, pamatai, kad nieko gražaus šeimos viduje nėra, tarp sutuoktinių – didžiulis diskomfortas“, – atkreipia dėmesį ne vienerius metus su smurtą kenčiančiomis moterimis dirbanti psichologė. „Išėję į viešumą vyrai tampa labai mandagūs, kultūringi. Tačiau vos uždarius namų duris, viskas apsiverčia“, – sako J. Žuravliovienė.
Į krizių centrą ateina tiek miesto moterys, tiek ir iš kaimiškųjų vietovių. Tiesa, pastarosios dažniausiai į centrą atvyksta lydimos socialinių darbuotojų. Miesto moterys pagalbos į krizių centrą dažniausiai kreipiasi savarankiškai.

Mato iškreiptą šeimos modelį
„Viskas ateina iš šeimos – smurto šaknų ir pakantumo reiktų ieškoti šeimoje, kurioje smurtautojas ar auka augo. Tai – visuomenės liga. Be to, tokiose situacijose ypač kenčia ir vaikai. Jiems ilgainiui tampa sunku bendrauti, mokytis. Galiu garantuoti – įsitikinimas, kad geriau smurtaujantis vyras negu jokio, tėra mitas. Tokioje šeimoje augantys vaikai perima iškreiptą šeimos modelį. Todėl vėliau užaugę dažniausiai elgiasi kaip ir tėvai – arba smurtauja, arba tyliai kenčia smurtą“, – pastebi psichologė.
Kėdainių rajono Moterų krizių centras ne tik teikia įvairiapusę pagalbą moterims, bet ir organizuoja dailės, šokių terapijas, vykdo šviečiamąsias akcijas prieš smurtą. Abiejų pašnekovių pastebėjimu, tokių visoje Lietuvoje vykdomų akcijų dėka visuomenėje vis labiau plinta nepakantumas smurtavimui, moterys vis drąsiau prabyla apie smurtą šeimoje, apsisprendžia tyliai nekentėti.
Nukentėjusioms moterims pagalbos ranką tiesia ne tik Moterų krizių centras – aktyviai bendradarbiaujama ir su kitomis institucijomis. „Nuoširdžiai dėkojame Kėdainių rajono policijos komisariato darbuotojams bei vadovams – Dainiui Dobilui, Danutei Mykolaitienei, kurie niekada neatsisako mums padėti. Taip pat tariame padėkos žodį ir Kėdainių vaiko teisių apsaugos skyriui“, – sakė Ž. Mackevičienė.

Kur kreiptis pagalbos?
Kėdainių moterų krizių centras įsikūręs Policijos komisariate, A. Mickevičiaus g. 23, III aukštas. Čia konsultuojama III-IV nuo 13.00 iki 16.00 val. Pagalba teikiama ir darbo dienomis telefonu 8 699 33 983. Kasdien konsultuojama ir internetu – el. paštas mkcentras@gmail.com.

About The Author

Related Posts

3 Responses

  1. Mykolas

    Dabar labai populiaru kovoti uz vadinamaja tradicine seima. Taciau juk butent jose – daugiausiai smurto. Ar teko kada nors girdeti, kad savo partneri mustu gejus arba lesbiete? Tad gal ir kovoti reiktu ne pries juos? Suprantu, jog mintis – sokiruojanti. Taciau juk taip yra…

    Atsakyti
  2. to Mykolas

    Jus eate neteisus sakydamas, kad dabar populiaru kovoti yra už tradicine šeimą, už ją kovoti PRIVALU, nes tai visa ko pagrindas (per plati tema komentarui).
    Taip pat siulyčiau mažiau klausyti A.M.Povilionienės propagandos apie nuostabias gėjų šeimas (poras).
    Smurtautojas ir yra smurtautojas, tai nepriklauso nuo jo lytinės orientacijos.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.