Visą šią savaitę Kėdainių miesto parke vyksta intensyvūs archeologiniai kasinėjimai, kurie jau pažėrė įdomių ir intriguojančių radinių. Darbų vadovas archeologas Algirdas Juknevičius džiaugiasi, kad tyrinėjimai pateikė įdomios ir informatyvios medžiagos, kaip atrodė įspūdingojo grafų Totlebenų dvaro, susprogdinto vokiečių kareivių Antrojo pasaulinio karo metu, prieigos.


Po archeologinių tyrinėjimų bus pradėti Kėdainių miesto parko tvarkybos darbai, po kurių parkas ne tik neatpažįstamai pasikeis, bet ir primins gyventojams, jog šioje vietoje kelis šimtmečius gyveno pasiturintys dvarininkai.

Rastas 45 metrų skersmens reprezentacinis parteris

Atkastoji akmenų juosta, įrėminanti reprezentacinį parterį, yra iš grafo Totlebeno laikų.


Šiuo metu archeologas A. Juknevičius bei talkininkai kasinėja nemažą teritoriją, besidriekiančią netoli įėjimo į parką. Šioje vietoje jau yra padarytos daugiau nei dvi dešimtys duobių, kuriose atkasti kelių amžių senumo radiniai. Būtent šioje vietoje, kur vyksta kasinėjimai, pagal miesto parko rekonstrukcijos projektą ruošiamasi atkurti dvaro parterį.

Parteris – tai reprezentacinė dvarvietės vieta, į kurią rūmų klestėjimo laikais būdavo įvažiuojama iš Stoties gatvės (dabartinės J. Basanavičiaus gatvės). Parteris, karietomis apsukant didelį ratą, būdavo apvažiuojamas ir sustojama prie dvaro rūmų durų. Yra žinoma, kad parterio viduje buvo labai gražus, didelis bei nuolat prižiūrimas gėlynas. Tą liudija ne tik išlikusios nuotraukos, bet ir kasinėjimų radiniai.

Šiuo metu archeologas A. Juknevičius bei talkininkai kasinėja nemažą teritoriją, besidriekiančią netoli įėjimo į parką.


„Radome išties nemažai gerai išsilaikiusių reliktų, kurie liudija apie gerą dvaro ūkinę tvarką, taip pat ir aplinkos estetiką. Tyrimų metu išsiaiškinta, kad pats parteris buvo išties nemažas – 45 metrų skersmens, o jo pakraščiai kruopščiai ir gražiai išgrįsti akmenimis. Viduryje augo gėlynas“, – pasakojo A. Juknevičius.

Parterį juosęs kelias, kuriuo važiuodavo karietos, buvo vaikščiojama, buvo grįstas suspausto smėlio bei akmenukų mišiniu. Daugiau kitokių, dvarininkų laikus menančių radinių nėra randama.
Pašnekovo žiniomis, rūmų reprezentacinis parteris buvo užkastas po žemių sluoksniu sovietiniais laikais.


Dvarininkų Čapskių palikimas

„Būtent šis kultūrinis sluoksnis yra iš vėlyvesnių, grafo Totlebeno laikų (šeima dvare įsikūrė 1866 metais, valdė iki I pasaulinio karo). Tačiau mus labai maloniai nustebino pietinėje parko dalyje, už parterio, rasti ankstyvesniais laikais šioje vietoje gyvenusių didikų Čapskių laikų (XIX a. vid.) dvaro sodybos reliktai – grindiniai.

Tiesa, norint juos rasti, kasti reikėjo gana giliai. Grindiniu buvo išgrįstas kiemas, už kurio buvo didžiulė ūkinė erdvė: arklidės, kiti ūkiniai pastatai. Be to, grindiniuose radome ir labai kruopščiai padarytus specialius latakus, kurie vedė į Dotnuvėlės upelį.

Visa ši vandens nuleidimo sistema parodo, kad buvo stengiamasi laikytis ypatingos švaros, tvarkos“, – pastebi pašnekovas ir priduria, kad šie archeologiniai radiniai atskleidžia, kad tiek Čapskiai, tiek po jų gyvenę Totlebenai buvę išties geri ir sumanūs ūkininkai bei meno žmonės: dvarininkai augino žirgus, puoselėjo meną, rašė knygas.

Būtent toje pietinėje dalyje, kur buvo rasti Čapskių laikotarpį siekiantys grindinio latakai, pagal miesto parko rekonstrukcijos planą bus įrengtas informacinis centras bei pavėsinė (vadinamoji pergolė).

„Kėdainių krašto muziejuje yra laikomi tam tikri dvaro rūmų dekoratyviniai elementai, tad manome, kad pavyks šiuos artefaktus eksponuoti būtent šiame informaciniame centre“, – vylėsi pašnekovas.

Be to, į miesto parką bus sugrąžinti ir keli dekoratyviniai rūmų teritoriją puošę dirbiniai: šiuo metu Rotušės kiemelyje stovintis saulės laikrodis bei vaza su dviem kriauklėmis. Pastaroji šiuo metu puošia valstybinės kelių priežiūros tarnybos kiemą. „Šie reliktai yra labai žavūs ir suteiktų šiai vietai dvaro sodybos aurą“, – įsitikinęs archeologas A. Juknevičius.


Rūmų atstatyti neketinama

Pačių dvaro rūmų archeologiškai tirti bei atstatinėti pastato – neplanuojama.

„Rūmų vietoje yra formuojama nuožulni, laiptuota pieva. Mes nelendame į dvaro rūmų griuvenas, nes tai būtų didžiuliai, ilgai besitęsiantys kasinėjimai. Be to, nemanau, kad yra pakankamai rimta ir rūmų atstatymo koncepcija. Tiesiog dabar ta vieta yra užkonservuojama, o po to daroma estrada“, – pasakojo pašnekovas.

Vis dėlto, prieš kelerius metus, rūmų griuvenų vietoje buvo atlikti žvalgomieji kasinėjimai. Radiniai stebino savo gausumu – buvo rasta labai daug marmuro, alavo dirbinių. Vis dėlto nuspręsta kurį laiką rūmų liekanų detaliai nekasinėti, o visa tai palikti ateinančių kartų tyrimams.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.