Skiepai – biznis ar rūpestis sveikata?

0

Pastebima, kad, mažėjant sergamumui užkrečiamosiomis ligomis, neteisingai suprantama skiepijimų nauda ir efektyvumas. Kai daugelio skiepais valdomų susirgimų mūsų aplinkoje nėra, pamirštama, kad šių infekcijų sukėlėjai išlikę gamtoje (pvz. stabligės) ir vis dar kelia grėsmę. Todėl, atsisakant skiepų, kyla rizika, kad skiepais suvaldytos užkrečiamosios ligos sugrįš ir pasireikš protrūkiais ir epidemijomis.

Syringe and Bottle of Medical LiquidŽmonijos pastangos apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų ir išvengti jų sukeliamų mirčių siekia gilią senovę. Yra žinoma, kad senosios Indijos, Kinijos medicinoje daugiau nei prieš du tūkstantmečius jau buvo ieškoma priemonių, kaip apsisaugoti nuo raupų, sveikam žmogui įvairiais būdais įterpiant medžiagos, paimtos iš sergančiojo lengva raupų forma. Laikui bėgant buvo atrastos ir vakcinos, apsaugančios žmogų nuo infekcinių susirgimų, jų skeliamų komplikacijų bei mirčių. Šiuo metu vakcinomis galima kontroliuoti 28 ligas, o vakcinacija įvardijama, kaip viena didžiausių sėkmių visuomenės sveikatos istorijoje bei būtina sveikatos priežiūros dalis.

Šiuolaikinės visuomenės gyvenime vakcinos ir skiepijimai atlieka itin svarbų vaidmenį. Skiepijimais pasaulyje jau išnaikinti raupai, beveik likviduotas poliomielitas, labai sumažėjo sergamumas daugeliu sunkių, komplikacijas ar net mirtį sukeliančių, užkrečiamųjų ligų (difterija, stablige, tymais, raudonuke, pasiutlige ir kt.). Tad nusikalstama, kai skatinama žmones abejoti skiepijimų nauda ir skatinti jų atsisakyti. Skiepijimai – esminė žmogaus teisės į sveikatos priežiūrą dalis.

Vaikų ir suaugusiųjų profilaktinis skiepijimas finansuojamas iš valstybės biudžeto – kiekvienos valstybės rūpesčio savo šalies gyventojais ir jų sveikata išraiška. Kiekviena šalis turi ir vykdo savo nacionalinę imunoprofilaktikos programą, kurią finansuoja valstybė, ypatingą dėmesį skiriant vaikų apsaugai nuo užkrečiamųjų ligų. Pagrindinės skiepijimų programų vykdymo nuostatos yra:

  • kiekvienas Europos Sąjungos pilietis turi gauti teisingą, mokslo įrodymais pagrįstą informaciją apie profilaktinius skiepijimus;

  • skiepijimo saugumas ir efektyvumas turi būti užtikrintas visuose skiepijimo proceso etapuose (asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija, vakcinų transportavimas ir saugojimas, nepageidaujamų reakcijų į skiepus, skiepijimo apimčių stebėsena ir kt.).

Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) inicijuota išplėstinė imunizacijos programa pasaulyje įgyvendinama nuo 1974 m., kai pagrindinis tikslas buvo apsaugoti vaikus nuo 6 užkrečiamųjų ligų (difterijos, stabligės, kokliušo, tymų, poliomielito, tuberkuliozės). Laikui bėgant į skiepijimo programas įtraukiama vis daugiau vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų, didėjo skiepijimo apimtys, todėl šiandien daugelio šalių skiepijimų programos apima ir skiepijimą nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito, hepatito B, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, daugelyje Europos Sąjungos šalių į nacionalinius skiepijimo kalendorius jau įtrauktas skiepijimas nuo pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso (toliau – ŽPV) infekcijos, kai kuriose – C tipo meningokokinės infekcijos, vėjaraupių ir t. t.

Lietuvoje Nacionalinė imunoprofilaktikos programa įgyvendinama nuo 1992 metų. Kas keleri metai, programa yra atnaujinama (įtraukiami nauji skiepai, naudojamos tobulesnės vakcinos).

Lietuvos Nacionalinės imunoprofilaktikos 2014- 2018 metų programos tikslai :

  • valdyti, mažinti sergamumą, protrūkių tikimybę, pašalinti ir išnaikinti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas (tymai, raudonukė);

  • užtikrinti skiepijimo saugumą, efektyvumą ir prieinamumą.

Daugumoje Europos Sąjungos šalių (tarp jų ir Lietuvoje) vaikų profilaktiniai skiepijimai pagal nacionalinius skiepijimų kalendorius yra rekomenduojami, tačiau būtinas tėvų (ar) globėjų sutikimas vaiką skiepyti. Pavyzdžiui, Vengrijoje skiepijimas pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra privalomas. Kai kuriose šalyse įrašai apie atliktus skiepijimus yra privalomi ir tikrinami prieš pradedant lankyti vaikų ugdymo įstaigą, mokyklą, aukštojo mokslo įstaigą.

Įgyvendinant ankstesnes imunoprofilaktikos programas Lietuvoje pasiekta gerų rezultatų užkrečiamųjų ligų valdymo srityje. Jau daugelį metų neregistruojami susirgimai įgimtu raudonukės sindromu ar naujagimių stablige. Per pastaruosius dešimt metų šalyje ir toliau mažėjo sergamumas stablige, raudonuke, B tipo Haemophilus influenzae infekcija, hepatitu B.

PSO duomenimis, skiepijimo apimtimi, kurią pasiekus galima valdyti užkrečiamąsias ligas, laikoma, kai paskiepijama ne mažiau kaip 90–95 proc. vaikų. Skiepijant pagal Lietuvos Respublikos Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių iki 2009 m. buvo pasiektos pakankamai didelės skiepijimų apimtys (92–99 proc. paskiepytų įvairiose amžiaus grupėse), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas, nuo kurių skiepijama. Tačiau nuo 2009 metų stebimas visų skiepijimo apimčių mažėjimas ir vėl registruojami susirgimai kokliušu, tymais, difterija – ligomis, nuo kurių vaikus galima paskiepyti nemokamai. Sergamumas vėjaraupiais, meningokokine infekcija taip pat verčia sunerimti. Apsauga nuo šių infekcijų jau tenka pasirūpinti vaikų tėvams, nes valstybė šių skiepų kol kas nefinansuoja.

Skiepijimai yra ir turėtų būti pripažįstami ne tik kaip esminė žmogaus teisės į sveikatos priežiūrą dalis, bet ir kaip asmens, visuomenės ir valdžios pareiga. Tad jauskime atsakomybę už savo pačių ir vaikų sveikatą bei pasinaudokime valstybės suteiktomis galimybėmis ją pasirūpinti.

Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus

vyriausioji specialistė Lolita Menčikovienė

Leave A Reply