Maždaug nuo 1997 iki 2015 metų gyvenome politinio diktato epochoje, kai vietos valdžioje dominavo viena politinė jėga. Matėme, kaip kita nuomonė ir savarankiškas mąstymas, pasitelkus žiniasklaidą, palaipsniui buvo stumiami į paribį. Matėme, kaip politikai atstovavo ne savo rinkėjus, o tam tikrą verslo grupę. Matėme, kaip politikai, „apsupdami“ save pataikūnais ir besąlygiškais vykdytojais, priimdavo vienašališkus sprendimus. Matėme, kaip buvo įgyvendinamas principas: skaldyk, baugink ir valdyk.

Šiuo laikotarpiu sustiprėjo žmonių savisaugos jausmas, kuris skamba: „Patylėk. Nesakyk tiesos. Kalbėk tik tai, kas naudinga“. Nors apie pilietiškumą kalbame dažnai, manau, kad šį laikotarpį galima įvardinti pilietiškumo praradimo laikotarpiu. Čia ne žmonių kaltė. Mes renkame valdžią, kad ji stiprintų žmonių tarpusavio ryšius, padėtų žmonėms susikalbėti, juos vienytų. Tuo tarpu patyrėme skaldymą, nuolatinį „kvėpavimą į nugarą“, gražbylystes ir netiesos sakymą.

Matėme, kaip kita nuomonė ir savarankiškas mąstymas, pasitelkus žiniasklaidą, palaipsniui buvo stumiami į paribį. Matėme, kaip politikai atstovavo ne savo rinkėjus, o tam tikrą verslo grupę. Matėme, kaip politikai, „apsupdami“ save pataikūnais ir besąlygiškais vykdytojais, priimdavo vienašališkus sprendimus.

Todėl 2015 metais, kai viena politinė jėga prarado įtaką, Kėdainiams tai buvo tarsi nauji 1990-ieji. Nauji – su svaigiu laisvės pojūčiu, kai išnyko vietos politikų demagogija, atsirado galimybė turėti savo nuomonę ir viešai ją reikšti, o žmonės pasidarė drąsesni ir išmoko atskirti į blizgantį popierėlį įvyniotą melą. Žmonėse sustiprėjo demokratijos pojūtis ir tikėjimas demokratijos vertybėmis. Man tai esminis pastarųjų ketverių metų pokytis.

Tačiau šis procesas šiuose rinkimuose gali būti nutrauktas. Matome, kaip į valdžią siekia grįžti buvusieji – tik kitu pavadinimu, kita vėliava, kitais šūkiais. Jų skiriamasis bruožas – kiti žmonės jiems yra tik priemonė. Priminsiu Imanuelio Kanto mintį, kad kiti žmonės mums turi būti ne priemonė, o tikslas. Kitas buvusiųjų bruožas – sąsaja su tam tikra verslo grupe, kuri suteikia galimybę naudotis savo valdoma žiniasklaida, finansuoja renginius ir pan.

Tokiu būdu paminamas esminis demokratijos principas – politikai tampa atskaitingi ne rinkėjui, o tik tam tikrai žmonių grupei (mūsų atveju – verslo).

Turiu vilties, kad Kėdainiai, kaip pastaruosius ketverius metus girdime, bus tapatinami su laisvę mylinčiais ir vienas kitą gerbiančiais žmonėmis, garsės turtingu kultūriniu gyvenimu, geromis ugdymo įstaigomis, socialiai atsakingu verslu.

Henrikas VAICEKAUSKAS,
TS-LKD Kėdainių skyriaus pirmininkas

4 komentarai

  1. Joana

    O vis dėl to,apmaudu, kad TS-LKD partija rinkimuose nedalyvavo. Kada kiti pateikė ilgiausius sąrašus, TS-LKD vos keturiolika sukrapštė. Net paties skyriaus pirmininko sąraše nėra. Apsileidimas.

    Atsakyti
  2. 404

    Kur TS-LKD kandidatai? Kodėl mano politinių pažiūrų neatstovaujat? Už ką balsuot?

    Atsakyti
  3. figa

    Kokia geda Henrikui. Nu tik ne jums jau aiskinti kam ir uz ka balsuoti. Savo sarasa taip sutrypete, kad net geda. Geda uztrauket visai LKD partijai. Jus nesisliekite prie Grinkeviciaus, nes jus purva nesat sitame tekste. Sekmes Sauliui.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.