Šėtos gatvės 91-uoju numeriu pažymėto bendrabučio kėdainiečiams pristatyti nereikia. Ilgus metus šis nuosekliai įvairaus plauko asmenų niokotas penkiaaukštis asocijavosi su skurdu, landynėmis, orgijomis, nusikaltimais. Daugelio akyse tai – paskutinis laiptelis prieš pasiekiant patį gyvenimo dugną. Tačiau pastaruosius porą metų ši vieta keičia savo veidą, o čia gyvenančių žmonių, pajutusių dėmesį ir neabejingumą, akyse švyti viltis.

Pradžia – jau padaryta

„Kai pradėjau dirbti, bendrabutyje iš maždaug šimto kambarių beveik 40 buvo negyvenami. Pro išdaužytus langus ir išlaužytas duris švilpavo vėjai, o iš kambarių išvežėme ne vieną priekabą šiukšlių“, – prisimena šį namą administruojančios bendrovės „Kėdainių butai“ vadovas Alvydas Kleiva.

Per pastaruosius dvejus metus Šėtos g. 91 numeriu pažymėtame bendrabutyje suremontuota 14 kambarių, kurie, pasak „Kėdainių butų“ direktoriaus Alvydo Kleivos, stogo virš galvos ieškantiems kraštiečiams tapo daug patrauklesni.

Šiandien Šėtos g. 91-ame bendrabutyje, kuriame beveik visi kambariai priklauso savivaldybei, negyvenamų kambarių likę dvidešimt penki. 2016 metais, rajono savivaldybei skyrus lėšų, suremontuoti 7 kambariai ir pagalbinės patalpos-prausyklos, praėjusiais metais – dar tiek pat kambarių trečiame bendrabučio aukšte. 2017 metais remonto darbams savivaldybė skyrė 20 000 eurų.

Kaip parodo kambarių duris atrakinęs pašnekovas, čia pakeisti langai, įstatytos naujos šarvuotosios durys, sudėtos laminato grindys, įrengta elektros instaliacija – ji kambariuose buvo visiškai suniokota. Daug darbo teko įdėti glaistant ir dažant sienas, lubas.

„Praėjusiais metais daug dėmesio skyrėme ne tik kambarių remontui. Viena iš problemų bendrabutyje – kad čia gali ateiti kas tik nori, o iš laiptinės patekti į kiekvieną aukštą nekliudė niekas, nebuvo jokių durų. Todėl kiekviename aukšte įstatėme rakinamas šarvuotąsias duris, – pasakojo „Kėdainių butų“ vadovas. – Kiekvienas gyventojas gavo raktą ir kiekvienas aukštas naktimis rakinamas.“

Planams reikia lėšų

Pasak pašnekovo, daugelis suremontuotų kambarių jau apgyvendinti. Anksčiau kratęsi pasiūlymo apsigyventi šiame bendrabutyje, eilėje socialinio būsto laukiantys žmonės keičia savo nuomonę, išvydę šviesius ir jaukiai suremontuotus kambarius.

„Tačiau tai – tik pradžia. Labai norime atgaivinti šį bendrabutį, kad jame žmonės norėtų apsigyventi. Tuomet atsiranda ir bendruomeninė dvasia, ir tvarka. Norisi sutvarkyti ne tik likusius kambarius, bet ir sanitarinius mazgus, tualetus, suremontuoti koridorius. Vaizdas ir būklė daugelyje šių patalpų – apgailėtini“, – žodžių į vatą nevynioja nei A. Kleiva, nei jį išvydę bendrabučio gyventojai.

2016 metais, rajono savivaldybei skyrus lėšų, suremontuoti 7 kambariai ir pagalbinės patalpos-prausyklos, praėjusiais metais – dar tiek pat kambarių trečiame bendrabučio aukšte. 2017 metais remonto darbams savivaldybė skyrė 20 000 eurų.

Nors pats vidurdienis ir iš pirmo žvilgsnio aukštuose atrodo tylu, netrukus pasigirsta sujudimas. Veriasi kambarių durys – vienos naujos, tvarkingos, kitos – vos besilaikančios, ir į koridorius renkasi gyventojai. Vieni – visai senoliai, kiti jaunesni, kažkas ligotas, kažkas „padaręs gramą“, o štai antrajame aukšte, kurį moterys su pasididžiavimu vadina tvarkingiausiu, bėgioja ir mažų vaikučių. „Lėliuką auginu, o vyras dirba“, – šypsodamasi pasakoja jauna mergina. Prie kambarių durų patiesti netgi kilimėliai nuvalyti kojoms – kituose aukštuose to iš tiesų nebuvo matyti. Vyriausioji iš moterų, Vanda, pasakoja: „Mes labai gražiai sutariame, kas savaitę vis kitas kambarys plauna koridorių, o jei kyla nesutarimų dėl švaros – sukviečiame susirinkimą ir išsakome problemas. Štai susidėjome pinigėlių ir nusipirkome naujas kriaukles, o dabar taupysime po 5 eurus ir pirksime vandens šildytuvą. Nes norėtume įsirengti dušą… Apačioje yra bendri dušai, kurie veikia savaitgaliais, bet žmonės nusiprausti nori dažniau. Mūsų aukštas nuostabus, nebeliko landynių, gyvena padorių žmonių ir šeimų, yra naujagimių ir mažų vaikučių, labai smagu. Mes puikiai viena kitą suprantame, pagelbėju jaunoms mamoms, pasaugau vaikučius, jeigu kuriai reikia išbėgti į parduotuvę.“

Situacija keičiasi

Bendruomeniškumo jausmą pastebi ir A. Kleiva, kuris, nors ir pabrėžia, kad „Kėdainių butai“ nesprendžia socialinių problemų, nėra joms abejingas. Moterys viena per kitą pasakoja apie problemas, kurias viename ar kitame aukšte kelia triukšmingi kaimynai, į vidų naktimis bandantys patekti pašaliečiai, narkomanai, viename iš kambarių priglaustos benamės katės ir mušamas šuo… Tačiau didžiausias visų noras – turėti normalias sanitarines sąlygas, kuriomis, kiek išgalėdami, daugelis gyventojų rūpinasi ir patys.

„Plauname, valome koridorių ir tua­letus, chemines priemones tualetams valyti perkame patys, renkame po du eurus iš savo pinigėlių, o jeigu apsigyventų daugiau žmonių, ta suma būtų dar mažesnė“, – pasakojo šeštus metus bendrabutyje gyvenanti Audra, viena iš aktyvių gyventojų, besirūpinanti tvarka savajame aukšte.

„Kai čia atsikraustėme, buvo baisu, niokojo, laužė viską, vos sutvarkius viskas būdavo sulaužyta. Dabar situacija šiek tiek keičiasi“, – pastebėjo moteris.

Atsiranda bendruomeniškumo jausmas

„Gyventojai stengiasi ir patys. Žmonių yra įvairių, bet pradėjo vyrauti bendruomenės dvasia. Situacija keičiasi, žmonės stengiasi išgyvendinti landynes. Socialinių klausimų mes nesprendžiame, juk į žmogaus vidų neįlysi… Tačiau stengiamės tarpininkauti, pavyzdžiui, dėl triukšmo, chuliganizmo rašome raštus savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriui. Pastebėjome, kad baudos yra veiksmingos. Nesitaikstome su taisyklių nesilaikymu, chuliganizmu, girtavimu, tokie čia „karaliavę“ asmenys jau nebegyvena“, – teigia „Kėdainių butų“ vadovas, prasitardamas apie ateities tikslą sutvarkyti šį bendrabutį taip, kad jame neliktų negyvenamų būstų.

Vienas iš suremontuoto kambario gyventojų – netrukus keturiasdešimt­metį švęsiantis Simonas, po nesusiklosčiusio gyvenimo vėl bandantis stotis ant kojų. Vyras nusiteikęs optimistiškai: „Svajoju apie naują gyvenimą, susirasti draugę, norisi šeimos. Norėčiau, kad ji nebūtų gerianti, namų jaukumą kad prižiūrėtų. Savo būsto jau neįsigysiu, bet žinote, ir šitame bendrabučio kambarėlyje viskas įmanoma…“

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.