Kėdainietė Kristina Župerkienė kelerius pastaruosius metus kuria įspūdinguosius šiaudinius sodus, dar kartais vadinamus lietuviškosiomis mandalomis. Šie šiaudinukai yra tikri meno kūriniai, sukurti rišant, pinant ar tam tikra tvarka suneriant sausus šiaudus.

Šiaudų sodai yra labai svarbus kultūrinis paveldas tiek savo ritualine, tiek ir menine prasme. Naudojant iš pažiūros paprastas medžiagas, sukuriamas nuostabus trimatis meno kūrinys, kurio kūrybai reikia didelio susikaupimo, kantrybės ir patirties. Todėl geriausia šios technikos mokytis ne skaitant knygas, bet gyvai mokantis iš šio amato meistrų. Taip rišti sodus išmoko ir K. Župerkienė, kuri Arnetų name pristatė savo autorinių darbų personalinę parodą.

Perdavė anūkei

K. Župerkienė prie savo pačio pirmojo rišto sodo.

„Sodai tiesiog lipte prilipo prie manęs, dabar be aš jų jau nebegaliu, – nusijuokė parodos autorė. – Kai pradedu daryti sodą, būna tylu, ramu, niekas manęs nejaudina, aš tiesiog dirbu. Idėjų pasižiūriu internete, tačiau nieko nekopijuoju, viską perkuriu savaip. Anksčiau dariau mažus, tačiau dabar po truputį sodus darau vis didesnius. Na, o kitiems metams svajoju pasidaryti šiaudinę eglutę, kurią papuoščiau šiaudiniais žaisliukais. Progoms negaminu, tiesiog staiga šauna mintis, imu ir gaminu. Darau tai, kas man pačiai prie širdies“, – šypsojosi autorė.

Darbšti moteris rišti sodus išmokė ir savo anūkę. „Ji, atvažiavusi kartą pas mane, pasakė – močiute, padovanok man šitą sodą. O mano vyras pasakė sėsti pačiai ir tą sodą pasidaryti. Na, kartu susėdom ir pasidarėm. Šiuo metu mano anūkei 13 metų, tačiau jau dabar ji turi pasidariusi tris sodus“, – sakė K. Župerkienė.

Perėmė patirtį

Pašnekovė prisiminė, kad visa ko pradžia buvo čia pat, Arnetų namuose. Prieš kelerius metus K. Župerkienė dalyvavo čia organizuotoje edukacinėje programoje, kurią vedė Regina Banienė iš Pelėdnagių.

„Mokėmės pačių pagrindų. Tąkart sodų rišimu nelabai susidomėjau, tačiau po to Arnetų name vyko sodų paroda. Tąsyk įspūdingi darbai atkeliavo iš Vilkijos. Parodos autorės puoliau klausti, kaip ji tuos sodus daro ir, tik grįžusi namo, iš karto puoliau bandyti pati“, – pasakojo K. Župerkienė.

Pasak kūrėjos, pats didžiausias darbas yra šiaudų paruošimas, o po to dirbti yra vienas malonumas. „Tai kartu ir nuostabus atsipalaidavimas. Visi sukurti sodai yra pakabinami, jie gyvi, juda, sukasi. Labai smagu į juos žiūrėti. Be to, smagu, kad žmonės domisi sodų rišimu, nori patys išmokti juos daryti“, – sakė kraštietė.

Po parodos pristatymo Arnetų name visi norintieji galėjo patys išmokti sodų rišimo pagrindų. O gal būtent po šių pamokų vėliau atsiras dar daugiau šiaudinių sodų rišimo entuziastų?

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.