Rajone laisvėje lakstančių šernų beveik neliko. Valstybės numatytą kvotą išmedžioti 90 % rajone besilaikančių šernų Kėdainių krašto medžiotojai jau įvykdė. Tačiau ar toks valstybės žingsnis tikrai buvo būtinas? 

Kėdainių rajono miškuose šernų beveik neliko – daugiau nei 90 % jų populiacijos jau iššaudyta.

Kėdainių rajono miškuose šernų beveik neliko – daugiau nei 90 % jų populiacijos jau iššaudyta.

Nuo birželio, kai Baltarusijoje buvo aptikti pirmieji afrikinio kiaulių maro židiniai ir įspėta dėl maro plitimo grėsmės, iki kovo vidurio Kėdainių medžiotojų būreliai sumedžiojo 849 šernus.
„Rajono mastu tiek, kiek priklauso – 90 % populiacijos, medžiotojai jau sumedžiojo. Taigi, šių gyvūnų liko mažiau nei 10 %”, – sakė medžioklės ir žvejybos žinovė Birutė Morkūnienė.
Daugiausiai šernų sumedžiojo didžiausius medžioklės plotus turintys būreliai – Šventybrasčio, Šlapaberžės, Vilainių. Mažesnieji jų tiek neiššaudė, nemažai šernų išbaidė į didžiųjų medžiotojų būrelių teritorijas.
Visa medžiotojų sumedžiotų šernų mėsa nėra išmetama – ją suvartoja patys medžiotojai.
„Mūsų rajone maro užkrato nebuvo rasta, be to, mėsa netrichiniuota, švari. Ją medžiotojai sunaudoja maistui“, – sakė B. Morkūnienė.

Kur žadėta parama?
Už kiekvieną sumedžiotą užsikrėtusį šerną Vyriausybė yra numačiusi 250 Lt išmoką, o jei sumedžiotam gyvūnui maras nenustatomas – skiriama 150 Lt kompensacija. Tačiau B. Morkūnienė teigia, kad iki šiol neaišku, nei kaip bus kompensuojama, nei kada visa tai prasidės.
„Nuo vasario 1 dienos reikia pristatyti sumedžiotų šernų kraujo tyrimus, vidaus organus norint, kad būtų sumokėta kompensacija. Iki šiol per vasario mėnesį Kėdainių medžiotojai pristatė 89 mėginius. Tačiau iki šiol nėra visiškai aiški kompensavimo tvarka“, – stebėjosi pašnekovė.
Dėl Vyriausybės sprendimo privalomai išmedžioti šernus medžiotojai patiria nemažai nuostolių – kainuoja ir degalai, ir pašarai, pilami ties stebėjimo bokšteliais.
Trečiadienį Aplinkos ministerija pranešė, kad visoje Lietuvoje jau yra sumedžiota apie 66 % visos šernų populiacijos. Išskyrus du atvejus sausį, kai buvo rasti kritę du maru užsikrėtę šernai, daugiau šios ligos atvejų nenustatyta. Lietuvoje tikimasi šernų populiaciją sumažinti iki 10 %.

Šaudė ir aptvaruose laikomus gyvūnus
Paprastai šernų medžioklės sezonas prasideda gegužės 1 dieną, o baigiasi kovo 1 dieną. Pasak B. Morkūnienės, toks beatodairiškas šernų medžiojimas yra ne tik nehumaniškas, bet ir visai nelogiškas.
„Kažkoks visai nereikalingas ažiotažas sukeltas. Sprendimas išmedžioti 90 % visos populiacijos tikrai nehumaniškas. Juk mūsų rajone per metus afrikinio kiaulių maro atvejų nebuvo fiksuota nė vieno. Ypač gaila mažų, mėnesio laiko šerniukų – nušovus jų mamas, šie lieka pasmerkti lėtai žūčiai“, – jautriai reaguoja B. Morkūnienė. Jos teigimu, medžiotojai priverstinai šaudo šernus, esą ir jie nemato tam jokio logiško pagrindo. Be to, buvo privalu iššaudyti ir aptvaruose laikomus šernus. „Jie taip pat turėjo būti iššaudyti, tačiau jie juk niekur iš aptvarų neišeina“, – stebėjosi pašnekovė.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Valdas

    Įdomu, ar ir šįmet ūkininkai dejuos, kad šernai maaaasiškai knisa pasėlius?

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.