Kėdainių senamiestyje, Senojoje gatvėje stovinčio pastato fasadas jau netrukus pasipuoš „nauju rūbu“ – beveik šimto kėdainiečių nuotraukomis. Ką jos vaizduos? Idėjos sumanytojas ir režisierius Feliksas Paulauskas kartu su kėdainietėmis fotografėmis Vėjūne Matkute bei Simona Belcheva naująjį pastatą žada pristatyti ateinančių metų gegužę. 

F. Paulauskui (dešinėje) niekada netrūksta kūrybinių sumanymų, į kuriuos drąsiai neria ir Kėdainių krašto muziejaus darbuotojai.

F. Paulauskui (dešinėje) niekada netrūksta kūrybinių sumanymų, į kuriuos drąsiai neria ir Kėdainių krašto muziejaus darbuotojai.

Prie šio projekto įgyvendinimo svariai prisidėjo ir Kėdainių krašto muziejus. Jo direktorius Rimantas Žirgulis prasitarė, kad muziejus įgyvendina ir dar vieną projektą, kurio dėka jau netrukus bus pastatyti lietimui jautrūs, interaktyvūs įrenginiai, kurių pagalba bus galima susipažinti su krašto istorija.

Aukso amžiaus įprasminimas
Menininko F. Paulausko sumanyta nuotraukų instaliacija, pavadinta „Aukso amžiaus sapnas“, šio pastato fasadą keis trečiąjį kartą. „Aš į kiekvieną erdvę žiūriu kaip į meno erdvę – ką joje būtų galima padaryti, kad ji suskambėtų, atsiskleistų. Kėdainiuose atsiradau prieš 11 metų ir būtent šis apleistas namas pradėjo erzinti mano akis. Jau penktus metus čia kabančią tarsi pašaipūnišką Kėdainių miesto istoriją keisime kita menine instaliacija, kuri įamžins 400 metų sukaktį, kai kunigaikščiai Radvilos įsitvirtino Kėdainiuose“, – kalbėjo režisierius F. Paulauskas.
Idėjų ir originalių minčių nestokojantis menininkas pasiryžęs namo langus bei duris papuošti nuotraukomis, kuriose nufotografuoti žmonės atspindėtų prieš 400 metų Kėdainiuose buvusį menų, kultūros, amatų, prekybos suklestėjimą. „Būtent tuo metu, nuo XVI a. pab. iki 1653 metų, Kėdainiai labiausiai suklestėjo. Prieš tai buvo blogiau, blogiau buvo ir po to. Viskas, kuo mes dabar žavimės Kėdainių senamiestyje, atsirado per šitą trumpą laikotarpį – per tuos 65 metus. Tad tik metaforiškai tą laikotarpį galime vadinti Kėdainių aukso amžiumi“, – savo idėjos gimimo istoriją pasakojo pašnekovas.

Atspindi du aukso amžius
Istoriniai faktai byloja, kad būtent tuo metu, kai valdė kunigaikščiai Radvilos, į Kėdainius atsikėlė gyventi škotų, vokiečių, žydų ir kitos bendruomenės, atsirado gimnazija, bažnyčios, kiti visuomeniniai pastatai. „Fotografavimus vykdome Arnetų name bei Kėdainių rotušėje neatsitiktinai – būtent šie pastatai yra statyti suklestėjimo laikotarpiu“, – pabrėžė F. Paulauskas.
O ar Kėdainiai aukso amžių išgyvena šiandien? „Tikrai taip, – neabejojo menininkas, – todėl buvusį legendinį aukso amžių sublokavus į šiandieninį ir kilo „Aukso amžiaus sapno“ idėja. T.y. dabartinius, šiandieninius kėdainiečius aprengti XVII a. – tos auksinės epochos rūbais – ir perkelti ant namo langų ir durų. Lyg šiandieniniai kėdainiečiai sapnuotų anų laikų klestėjimą“, – šypsojosi pašnekovas. Beje, jis viliasi, kad ir pačios fotografijos skleis pozityvią nuotaiką, šypsenas, juoką, vasarišką šilumą. „Todėl galutinai projektą visuomenei pristatysime gegužę – kada šilta. Juk ir pats aukso amžius asocijuojasi su saule“, – sakė jis.

Jau netrukus šio pastato fasadas pasikeis neatpažįstamai. Kaip? Galutinį rezultatą išvysime gegužės mėnesį.

Jau netrukus šio pastato fasadas pasikeis neatpažįstamai. Kaip? Galutinį rezultatą išvysime gegužės mėnesį.

Fotografavosi ir buvusi pastato gyventoja
Fotomodeliais buvo pasirinkti per šimtą kėdainiečių. „Pavyzdžiui, šiandieninis batų dizaineris vaidina anų metų batsiuvį. Be to, labai džiaugiuosi sutikęs 86 metų damą Reginą, kuri pati gyveno šiame name. Ji man atskleidė, kad turinti tikslą sulaukti nuotraukų, kad pamatytų save pačią tame name“, – šyptelėjo režisierius.
Iki šiol jau vyko keturios fotosesijos. Reikalingus, XVII a. atspindinčius, drabužius nuomuojamasi iš Lietuvos kino studijos.

Atsiras interaktyvus įrenginys
„F. Paulausko iniciatyvą parėmė Kėdainių krašto muziejus – taip gimė šis projektas. Jo įgyvendinimui Lietuvos kultūros taryba paskyrė 12 tūkst. litų. Kitą pusę ateinančiais metais pažadėjo skirti Kėdainių rajono savivaldybė“, – sakė Kėdainių krašto muziejaus direktorius R. Žirgulis. Jis pasidžiaugė, kad iki šiol buvusios meninės instaliacijos ant namo fasado buvo ir yra puiki atrakcija tiek vietiniams, tiek miesto svečiams. „Taip pat tai puiki proga visiems parodyti, kad kėdainiečiams ne tas pats, kaip atrodo mūsų miestas“, – sakė direktorius.
Krašto muziejus naujus metus pasitinka įgyvendindamas ir dar vieną inovatyvų projektą. „Miesto istoriją ir paveldą reprezentuojančio Kėdainių krašto muziejaus ekspozicija šiuo metu jau yra pasenusi, nepakankamai informatyvi, neinteraktyvi ir todėl nėra patraukli, nebeatitinkanti šiuolaikinių muziejų ekspozicijoms keliamų reikalavimų, todėl dažnai turistai, ypač vaikai ir jaunimas, čia net neužsuka. Todėl stengiamės šį trūkumą kompensuoti įvairiapusiškomis, edukacinėmis veiklomis, kurių turime daugiau nei 30“, – sakė direktorius ir pridūrė, kad, be visa ko, bus modernizuota ir pati muziejaus ekspozicija. „Projekto dėka ekspozicijoje numatome įrengti interaktyvius, lietimui jautrius įrenginius: „Pažink Kėdainių – kunigaikščių Radvilų miesto – istoriją interaktyviai. Jo dėka bus galima žaisti žaidimus, viktorinas, dėlioti dėliones, bus galima peržiūrėti skaitmenizuotus eksponatus, nuotraukas“, – kitais metais atsirasiantį įrenginį pristatė R. Žirgulis.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.