Vaikščiodami po Kėdainių senamiestį, grožimės išlikusiais istoriniais pastatais, viešosiomis erdvėmis bei urbanistika. Tačiau senamiestyje yra ypač unikalių bei autentiškų vietų, kurių taip paprastai nepastebėsime. Tai –  senamiesčio rūsiai, galintys papasakoti savą miesto istoriją. 

Autentiški kelių šimtų metų senumo rūsių mūrai  – restorano „Grėjaus namas“ pasididžiavimas.

Autentiški kelių šimtų metų senumo rūsių mūrai – restorano „Grėjaus namas“ pasididžiavimas.

Pastaraisiais metais intensyviausiai juos tyrinėjantis Kėdainių kraštotyros muziejaus archeologas Algirdas Juknevičius jau surinko nemažai įdomios ir vertingos informacijos, daug įdomių ir intriguojančių senųjų rūsių paslapčių. Tačiau kur kas daugiau jų – dar neatskleista. Šiuo metu archeologas intensyviai dirba prie Kėdainių Didžiojoje gatvėje esančiame pastate įrengtų senųjų rūsių surinktos informacijos. Jau netrukus jis žada pateikti įdomios ir intriguojančios medžiagos.

Darė meistrai
Rūsiai – autentiškiausi Kėdainių senamiesčio reliktai, mažiausiai paliesti įvairių epochų statybų ir architektūros stilių. Jų mūre atsispindi senųjų kėdainiečių meistrystė, išmonė, patirtis ir miestietiškos kultūros tradicijos. Įsirengdami rūsius kėdainiečiai paisė rūsių mūrijimo taisyklių – po žeme esančios patalpos privalėjo būti gerai vėdinamos, jų neįrenginėdavo šaltiniuotose vietose, be to, įrengdavo specialius latakus, kuriais išbėgdavo drėgmės perteklius, o pačias grindis grįsdavo akmenimis. Specifinės technologijos ir priemonės garantavo, kad rūsiai bus sausi ir gerai ventiliuojami.

Rūsiai – ir kalėjimui
Yra žinoma, kad pirmuosius rūsius maždaug prieš 550 metų meistrai sumūrijo kairiojoje aukštutinėje Nevėžio terasoje, po Šv. Jurgio bažnyčia. Kol kas šie rūsiai plačiau netyrinėti. Miesto gyventojai rūsius pradėjo mūryti XVII a. pr. Tai pradėta daryti iškart po savivaldos suteikimo Kėdainių miestui (1590 metais). Tuomet prasidėjo ir mūrinių namų statyba mieste.
Kėdainiečiai rūsius mūrijo iš gerai išdegtų molio plytų po visu namu arba po dalimi namo. Namai būdavę vieno aukšto, stačiakampiai. Rūsius mūrijo vienos 33 – 42 kv. metrų patalpos dydžio, perdangas darė iš tašytų medžių sijų. Vienas pirmųjų rūsių sumūrytas po Tomo Šaflerio namu Didžiosios rinkos aikštėje, šiuo metu čia stovi Kėdainių rotušės pastatas. Teigiama, kad rūsyje buvo įrengtas kalėjimas ir patalpa budeliui. Budelį miesto galvos „skolindavo“ Vilniui, kur ten jis už 30 auksinų nukirsdavo vagims galvas. Vienas pirmųjų rūsių buvo ir po Juozo Skomino namu prie Didžiosios gatvės. Pastarojo namas su rūsiu buvo pastatytas dabartinės Šviesiosios gimnazijos vietoje. Dar vienas pirmųjų rūsių buvo sumūrytas Senosios rinkos turgaus aikštės viduryje (dabartinio daugiabučio vietoje). Spėjama, kad čia galėta būti pirmosios Kėdainių rotušės, o rūsyje – pirmojo Kėdainių kalėjimo.

Senieji rūsiai, esantys po naujuoju daugiabučiu Senojoje rinkoje, taip pat panaudojami praktiškai – draudimo bendrovei tai puiki konferencijų bei senųjų miesto fotografijų eksponavimo vieta.

Senieji rūsiai, esantys po naujuoju daugiabučiu Senojoje rinkoje, taip pat panaudojami praktiškai – draudimo bendrovei tai puiki konferencijų bei senųjų miesto fotografijų eksponavimo vieta.

Žydai neatgaivino
Vėliau, XVII a. turtėjant gyventojams ir gausėjant užsieniečių, kilo mūrinių namų statymo bumas. Mūrinius namus kėdainiečiai statėsi prie pagrindinės Didžiosios rinkos turgaus aikštės, prie Pilies (dabartinės Didžiosios g.), Arklių (dabartinės Radvilų g.), Kreivosios (dabartinės Smilgos g.) gatvių. Po kiekvienu namu ar jo dalimi buvo mūrijamos skliautuotos patalpos maisto atsargoms laikyti, o po krautuvėmis ir smuklėmis – prekėms. Juose įrengdavo ir specialias angas prekėms kilnoti.
Vienas autentiškiausių Kėdainių senamiesčio rūsių yra dabartinėje Radvilų gatvėje. Seniau čia buvusi karčema, o XX. a. pr. veikė kepykla. Dabar šis namas ir jo rūsiai yra restauruojami privačiomis savininkų lėšomis.
Įvairesnės paskirties rūsius kėdainiečiai mūrijo po kulto ir visuomeniniais pastatais – po Evangelikų reformatų bažnyčia miesto savininkams ir garbingiems bei įtakingiems miestiečiams laidoti, po rotuše prasikaltusiems miesto gyventojams kalinti, po špitolėmis maisto atsargoms laikyti, o po Šviesiąja gimnazija spaustuvei ir gimnazijos inventoriui saugoti.
Tradicija mūryti rūsius nunyko XVII a. II pusėje, sumenkus miesto ekonomikai.

Vyksta nuolatiniai tyrimai
Remiantis A. Juknevičiaus tyrinėjimais, senųjų rūsių yra beveik po kiekvienu centrinės Kėdainių senamiesčio dalies namu, o ištuštėjusiuose sklypuose jie glūdi žemėje. Iš viso priskaičiuojama apie trisdešimt tokių požeminių patalpų – dešimt jų yra restauruoti, dar keli rūsiai restauruojami.
Nemažai rūsių yra pritaikomi visuomeninėms reikmėms, pavyzdžiui, restoranų „Grėjaus namas“, „Auksiniai malūnėliai“ rūsiuose galima skaniai pavalgyti, Arnetų namo rūsyje planuojamos edukacinės veiklos, Evangelikų reformatų bažnyčios rūsiuose ilsisi kunigaikščių Radvilų palaikai, o Senosios rinkos aikštėje esantys rūsiai praktiškai naudojami čia įsikūrusių firmų. Likę požemiai tarnauja pagal savo tikrąją paskirtį – sandėliuojamos maisto atsargos, įvairios prekės.
Kėdainiuose egzistuoja ištisas požeminis miestas, kuris nuosekliai tyrinėjamas archeologų. Galbūt dėl šio rūsių tinklo iki šiol kėdainiečių sąmonėje egzistuoja įsitikinimas, kad po miestu yra tunelių, požemių labirintai – esą netgi galima pereiti tuneliu, įrengtu po Nevėžio upe. Tačiau mistiniai požemiai tėra tik autentiški ir unikalūs Kėdainių senamiesčio rūsiai – senųjų kėdainiečių paveldas.

srtrf

About The Author

Related Posts

2 Responses

  1. Rapolas

    Įdomu. Praktiškai po žeme – dar vieni Kėdainiai… Kai užsuku į restorano „Grėjaus namas“ rūsį, vis prisimenu, kad sovietmečiu ten buvo areštinė…

    Atsakyti
  2. Jonas

    Prieš senovės meistrus reikia nusiimti kepurę – jų mūrytiems rūsiams jau keli šimtai metų, o glūdi kaip nauji: nei plytos byra, nei drėgmė kaupiasi, ir pažiūrėti gražūs…

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.