Nors Lietuvoje šeimos gydytojo institucija sėkmingai veikia jau beveik trisdešimtmetį, tačiau dar dažnai išgirstame klausimų, kas yra šeimos gydytojas, ką jis gali, dažnai nepagrįstai piktinamės, kad tai ,,neįgali institucija” ir išreiškiame gausybę reikalavimų. Pastaruoju metu iš medikų tikimasi vis daugiau, o sąvoką “gydytojas profesionalas” įgauna daug platesnę reikšmę, nei gebėjimas diagnozuoti ligą ir paskirti gydymą. Apie šeimos medicinos istoriją, šeimos gydytojo instituciją ir funkcijas, pacientų pareigą bei vertinimą pasakoja Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Terapijos skyriaus vedėja, šeimos gydytoja Joana Kleivienė.

– Šiandien turbūt visiems aišku, kas yra šeimos gydytojas?

– Šeimos gydytojas – pirmasis gydytojas, kuriam gyventojai patiki savo sveikatos problemas. Būtent jis žino savo pacientų ligas, jas gydo, rūpinasi profilaktika. Šeimos gydytojas pataria, kaip sveikai maitintis, sportuoti, derinti darbą ir poilsį, stengiasi kuo greičiau ir tiksliau nustatyti priežastį, sutrikdžiusią paciento sveikatą ir pagelbėti jam. Niekas kitas geriau nežino apie paciento sveikatos ir ligos istoriją, tad ir nuspręsti, kokios pagalbos pacientui reikia konkrečiu atveju, geriausiai galės būtent jo šeimos gydytojas.

Todėl dažnas šeimos gydytojas po naujojo paciento pirmosios konsultacijos pabrėžia: „Ir toliau draugausime ir bendradarbiausime kartu“. Tokia draugystė daugeliui gali padėti išsaugoti sveikatą ir tinkamai ja rūpintis. Abipusis pasitikėjimas, pagarba, glaudus ir atviras paciento ir šeimos gydytojo bendradarbiavimas labai svarbus būtent paciento sveikatos labui. Tad visuomet atsiradus sveikatos sutrikimui ar iškilus neaiškumams, klausimams, visų pirma, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Svarbiausi profesionalumo principai

– Galbūt šiandieniniai pacientai iš medikų tikisi daugiau, o sąvoka „gydytojas“ įgauna daug platesnę reikšmę, nei gebėjimas diagnozuoti ligą ir paskirti gydymą?

– Šeimos gydytojams priskirta daug kompetencijų, jie daug turi žinių ir įgūdžių.Todėl dažnai dėl tolimesnio paciento ištyrimo, diagnozės ir gydymo taktikos kitų specialistų konsultacijų ir neprireikia. Jei visgi šeimos gydytojas mato, kad reikalingas vienas ar kitas tyrimas ar specialisto konsultacija – nukreipia jiems. Tačiau apie tyrimų atlikimo ar specialisto konsultacijos poreikį sprendžia gydantis gydytojas, bet ne pacientas. Kiekvieno tyrimo paskyrimas arba siuntimo specialisto konsultacijai išrašymas turi būti pagrįstas.

– Vis dažniau girdime kalbant apie profesionalumą. Kaip ši sąvoka turėtų būti suprantama mediko profesijoje? Iš ko susideda gydytojo profesionalumas?

– Profesionalumas – visuma kompetencijų ir elgesio standartų, tai lyg sutartis su visuomene, kuri įpareigoja paciento interesus iškelti aukščiau gydytojo, nustatyti ir išlaikyti kompetencijos standartus ir teikti eksperto patarimus visuomenei sveikatos klausimais.Tam būtina sąlyga – visuomenės pasitikėjimas gydytoju. Tai ir išvaizda, ir žinios, ir bendravimo pobūdis – visuma, iš kurios pacientai sprendžia apie mus. Pacientui labai svarbus informacijos perdavimas paprasta, suprantama kalba. Manau, svarbiausi profesionalumo principai: paciento gerovė, paciento autonomija ir socialinis teisingumas. Labai svarbus veiksnys norint tapti geru gydytoju – gydytojo pasiaukojimas ir profesinių įsipareigojimų laikymasis: kompetencija, informacijos apie pacientą konfidencialumas, paciento įtraukimas į gydymo ir įvairių sprendimų priėmimo procesą, supratimo ir pan.

Viena didžiausių priežasčių, kodėl susidaro eilės prie gydytojų kabinetų, tai užsiregistruojantys, bet pas medikus neatvykstantys pacientai. Labai norisi dar kartą pacientų paprašyti: atvykite pas savo gydytoją registracijos laiku – ne valandą ar 2–3 prieš konsultaciją. Juk smagiau tuo metu pasivaikščioti gryname ore, nei laukti už gydytojo kabineto durų ir piktintis, kad niekas nepriima.

Apibendrinant galėčiau pasakyti taip: profesionalumas – tai gydytojo žmogiškųjų savybių ir profesinių įsipareigojimų visuma.

Pacientų poreikiai skirtingi

– Ar šiandieniniai pacientai labiau pasitiki gydytoju nei prieš dešimtmetį? Galbūt ir vienų, ir kitų lūkesčiai išsiplėtė?

– Man sunku palyginti dabartinį pacientų pasitikėjimą gydytoju su buvusiu prieš 10 metų, nes mano praktika tesiekia 7 metus. Galiu pastebėti, kad pacientų lūkesčiai, o kartais ir reikalavimai, tampa nepamatuotai dideli, o įtarumas ir nepasitikėjimas perkopia visas ribas.

Manau, kad tai – neteisingos viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje pateikiamos informacijos rezultatas.

Kažkodėl labiau pasitikima rašliava interneto forumuose ar kituose portaluose bei spaudos leidiniuose rastais komentarais, nei mokslu pagrįstos medicinos informacija, ištyrimo ar gydymo rekomendacijomis, kurias pateikia gydytojai. Nemanau, kad tai pacientų kaltė: jiems sunku tokioje gausybėje informacijos kritiškai atrinkti tinkamą ir teisingą, todėl pasiklysti labai nesunku. Mes gydytojai, studijuojame daug metų ir dar būna situacijų, kai nesi tikras dėl savo sprendimo, todėl kreipiesi į labiau išmanančius, patyrusius kolegas, ieškome bendrai tinkamiausių sprendimų mūsų pacientams. Visažinių gyvenime net negali būti. O jei besiskelbiantį tokiu sutinkate medicinos sistemoje, nuoširdžiai patariu bėgti tolyn.

– Ar visų pacientų, besilankančių pas šeimos gydytoją, poreikiai vienodi? Ar jiems visiems reikia medicinio gydymo vaistais ar ko nors daugiau?

– Kiekvienas žmogus individualus, kiekvieno poreikiai skirtingi, o užklupus vienai ar kitai ligai jie dar labiau skiriasi. Kartais pacientas kreipiasi su baime, kad viskas nebepataisomai blogai, o po vieno kito trumpučio, bet nuoširdaus pokalbio pavyksta tą nepataisomą situaciją paversti visiškai ne tokia ir beviltiška. Svarbu priversti žmogų suklusti ir suprasti, kad nuo jo paties priklausys didžioji dalis sveikimo rezultatų. Žinoma, kartais poreikiai būna gerokai per dideli.

Ir pacientai turi pareigų

– Iš mediko visada reikalaujama idealiai atlikti savo pareigą, o kokią pareigą ir atsakomybę turi kiekvienas pacientas?

– Taip, mums dažnai primenama, kad mes „privalome, nes davėme Hipokrato priesaiką“, arba „nes pacientų mokesčių dėka mums mokamos algos“ ir pan. Taip, mes privalome, nes mes esame iš širdies atsidavę savo profesijai, žmogui. Deja, ne viskas ir visada priklauso nuo mūsų. Mes dirbame naudodamiesi mokslu pagrįstomis medicinos žiniomis, esame įpareigoti vadovautis įstatymais, įvairiais įsakymais, kad ir kaip tai beatrodytų keista mūsų pacientams. Tik norėtųsi priminti, kad be daugelio specialiųjų pareigų, kurios būna apibrėžtos įstaigos vidaus taisyklių aprašuose, pacientai turi ir bendrąsias pareigas: t. y., rūpinimasis savo sveikata, sąžiningumas naudojantis savo teisėmis, nepiktnaudžiavimas savo teisėmis, bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais, pagarbus bei deramas elgesys su visais sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais ir kitais pacientais. Kai ir pacientas, ir gydytojas nepamiršta, kad asmeninė pareiga turi būti aukščiau asmeninių teisių, tada bendradarbiavimas būna sklandus.

Populiarėja nauja paslauga

– Galbūt jau galima kalbėti apie naujos paslaugos rezultatus, kuomet praėjusių metų pabaigoje buvo įdiegta naujovė – nuotolinė sveikatos priežiūros paslauga, kuri teikiama pacientui nevykstant į pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigą?

– Nuotolinė paslauga populiarėja, nes vis daugiau pacientų pasinaudoja šia galimybe. Tačiau, kaip ir dažnai kitais atvejais, taip ir šiuo, pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų.Tad norisi priminti, kad nuotolinė paslauga pacientams teikiama kas antrą kartą: t.y. vieną kartą, būklei nepasikeitus, konsultacija teikiama telefonu, kitą kartą reikalinga konsultacija gydytojo kabinete. Ir dar: ši paslauga taikoma nesikeičiant paciento savijautai ir būklei,vaistų išrašymui ir/ar atliktų tyrimų rezultatų aptarimui. Siuntimai specialistų konsultacijoms šios paslaugos metu nerašomi. Ir, užsiregistravus šiai paslaugai, tą dieną vykti pas gydytoją nereikia – tiesiog laukite savo gydytojo skambučio iki jo darbo pabaigos.

– Šalies gydymo įstaigų duomenimis, beveik trečdalis pacientų užsiregistruoja, bet pas gydytoją neatvyksta. Ar su šia problema vis dar susiduria VšĮ Kėdainių PSPC, kai pacientai nesivargina pranešti apie savo neatvykimą? Tuo tarpu gaištamas gydytojų ir slaugytojų darbo laikas, gydymo įstaigos patiria nuostolių, o kiti pacientai priversti laukti eilėje.

– Taip, tai didelė problema daugelyje šalies poliklinikų, mūsų įstaigoje taip pat. Tai viena iš priežasčių, kodėl nepavyksta žymiai sutrumpinti eilių pas šeimos gydytojus. Labai norisi dar kartą pacientų paprašyti: atvykite pas savo gydytoją registracijos laiku – ne valandą ar 2-3 prieš konsultaciją. Juk smagiau tuo metu pasivaikščioti gryname ore, nei laukti už gydytojo kabineto durų ir piktintis, kad niekas nepriima. Pacientai priimami registracijos laiku. O užsiregistravus ir negalint atvykti pas gydytoją, atšaukite vizitą arba perkelkite jį į kitą, jums tinkančią dieną. Jūsų atšauktu vizito laiku pasinaudos tas pacientas, kuriam svarbi gydytojo konsultacija tą dieną. Prieš porą metų pas skirtingus gydytojus tokių neatsakingų pacientų yra buvę nuo 10 iki 20 proc. Deja, ir šiandien ši situacija nėra žymiai pagerėjusi.

Eiles mažinti – bendromis pastangomis

– Kiekvienas pacientas, pravėręs poliklinikos duris, norėtų patekti į gydytojo kabinetą čia ir dabar, nes jo problema tuo metu atrodo svarbiausia. Deja, realybė kiek kitokia. Neretai jam tenka palaukti eilėje, dėl kurių diskutuojama daug metų. Ar vis tik įmanoma sumažinti pacientų eiles ir paaiškinkite, kodėl jos susidaro?

– Eiles pas gydytoją nori ir stengiasi sumažinti ir įstaigos vadovybė, ir patys gydytojai. Deja, be pacientų sąmoningumo ir indėlio nepavyks to padaryti. Visuomenė sensta, poliligotumas didėja, tokiems ligoniams reikia skirti ilgesnį vizito laiką. O dar atsiranda, kaip jau minėjau, nemažai neatsakingų pacientų, kurie užsiregistruoja ir į konsultaciją neatvyksta (kartais per dieną tokių būna 2–3), kiti, kuriems reikia patekti, nepatenka, todėl registruojasi vėlesniam laikui. Ne visi, kurie galėtų pasinaudoti nuotoline paslauga, ja pasinaudoja. Šeimos gydytojai kasdien priima gerokai daugiau pacientų nei yra talonų, skirtų vizitams, tačiau ir tai negelbsti.

Be to, žmogiškųjų išteklių mūsų įstaigoje taip pat trūksta, kaip ir dažnoje kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje, nors sveikatos apsaugos ministerija ir pateikia kitokius duomenis. Tikimės, kad bendromis įstaigos vadovybės, gydytojų ir pacientų pastangomis, pavyks sumažinti eiles prie gydytojų kabinetų.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.