Lietuvoje savanorystė tampa vis labiau populiaresnė – žmonių, dirbančių tik už žodelį „ačiū“, vis daugėja. Jų galima sutikti ir renginių metu, ir labdaros organizacijose, ir daugybėje kitų veiklų. „Kėdainių mugė“ kalbina jauną kėdainietę Vytautę Rupeikaitę, šiuo metu studijuojančią ir dirbančią Vilniuje, kurios ilgametė savanoriavimo patirtis padėjo pasiekti teigiamų poslinkių ir darbinėje veikloje. 

V. Rupeikaitė (centre) Europos jaunimo konferencijoje.

V. Rupeikaitė (centre) Europos jaunimo konferencijoje.

Veikli mergina ne tik studijuoja, bet ir dirba projektų vadove Politikos tyrimų ir analizės institute. Tarp gausybės veiklų ji nepamirštanti ir Kėdainių jaunimo: štai visai neseniai gautas finansavimas iš Europos Komisijos programos „Veiklus jaunimas“ – lėšos bus skirtos jaunimo demokratiškumo projektui „Volume of democracy“. Mergina prisidės prie jo įgyvendinimo, kurio metu bus aktyvinamos mokinių savivaldos. Taip pat V. Rupeikaitė sausį Kėdainiuose ves mokymus apie Lietuvos jaunimo politiką. Taigi, kaip pripažįsta veikli mergina, studijos dažnai lieka antrajame plane. Tad kodėl neatlygintinas darbas visuomeniniais pagrindais tampa vis patrauklesnis ir populiaresnis?

Koks buvo tavo pirmasis savanorystės projektas? Kaip atradai savanorystę?
Pirmasis mano organizuotas savanorystės projektas buvo „Spalvotas gyvenimas“ Kėdainių mieste.
Būdama 16 metų nusprendžiau užsiimti visuomenine veikla, kuri buvo savanoriška: iš pradžių veikiau jaunimo organizacijoje, vėliau pradėjau jaunimui atstovauti vietiniu ir nacionaliniu lygmeniu, tad mano veiklos tapo ne tokios lokalios. Dar vėliau pradėjau savanoriauti įvairiausiuose renginiuose visoje Lietuvoje.
Pati aktyviai domėjausi jaunimo aktualijomis, galimybėmis. Man buvo svarbu žinoti, kaip jaunam žmogui integruotis į darbo rinką, kaip kaupti patirtį, ugdyti kompetencijas, ruoštis savarankiškam gyvenimui. Jaunam žmogui savanorystė yra pats paprasčiausias būdas padėti pamatus savo tolimesnei darbinei karjerai. Tą supratusi pradėjau savanoriauti pati bei skatinti kitus jaunus žmones tai daryti.

Ar savanorystės patirtis tau kada nors jau pravertė gyvenime? Ar ji apskritai yra pritaikoma? 
Savanorystė ir aktyvi visuomeninė veikla subrandino mane kaip asmenybę. Tai mane paruošė savarankiškam gyvenimui, leido į pasaulį pažvelgti adekvačiai, išmokė kritiškai vertinti situacijas, žmones, jausmus. Kalbant apie pritaikymą ir savanorystės vertę, galima populiariai atsakyti, kad bet kokia patirtis yra pritaikoma ir vertinga. Aš iš savanorystės pasiėmiau daug gyvenimiškų, praktinių įgūdžių, taip pat gautos žinios ir patirtis praverčia dabartiniame mano darbe.

Kokiuose projektuose esi savanoriavusi?Ar tai buvo tik Lietuvoje, o gal ir užsienio šalyse?
Organizavau projektą „Spalvotas gyvenimas“ Kėdainiuose – jo metu nudažėme miesto parko estrados suoliukus. Idėja ir pats projektas priklauso JCI (Junior chanber international) organizacijai, tačiau leidimą jį įgyvendinti Kėdainiuose gavau aš su savo organizacija.
Savanoriavau Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime – buvau atsakinga už pramogų zonos koordinavimą. Dalyvavau ir Europos Jaunimo konferencijoje – ji buvo orientuota į niekur nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunų žmonių problemų sprendimą. Tai buvo šių metų pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginys, vienas svarbiausių renginių jaunimui pirmininkavimo metu.
Be to, nuo penkiolikos metų neatlygintinai dirbau jaunimo organizacijoje „Jaunųjų liberalų aljansas“, buvau šios organizacijos pirmininkė. Taip pat buvau Kėdainių savivaldybės jaunimo reikalų tarybos narė, savivaldybės kultūros ir meno tarybos narė, vietos bendruomenės tarybos narė.
Taip pat savanoriavau ir daugybėje kitų pramoginių, socialinių ir kultūrinių renginių. Savanoriavau tik Lietuvoje.

Ką galėtum pasakyti visiems tiems, kurie mano, kad savanoriavimas yra tik laiko gaišimas?
Pasakyčiau, kad savanoriai yra patys seksualiausi žmonės pasaulyje. O juk visi norime būti patrauklūs (šypsosi). Cituoju Anita Roddick teiginio pagrindimui:
,,Mano manymu, patrauklumas ir seksualumas – tai ne kūno formos, apranga ir makiažas. Būti seksualiu – tai būti aktyviu, eiti į gatves ir linksmintis, eiti į gatves ir protestuoti. Jaunas vyras, aistringai diskutuojantis apie globalinį atšilimą, mergina, kurios akys dega ryžtu pakeisti pasaulį. Tai seksualu. <..> Už tikrus dalykus kovojantys žmonės yra nepaprastai gražūs ir kūrybingi.“

Kaip įsivaizduoji savo tolimesnį gyvenimą? Kokia veikla norėtum užsiimti ateityje? Ar joje yra vietos savanorystei?
Gyvenu šia diena, nes ji pati geriausia. Į ateities planavimą žiūriu skeptiškai, manau, kad viską, ką nori padaryti, turi daryti čia ir dabar. Žinoma, dėliojuosi karjerą, žinau kryptis, kuriomis noriu judėti ir judu dabar. Taip pat svarbu baigti universitetą, apkeliauti pasaulį, sukurti šeimą. Svarbiausia, kad būčiau laimingas žmogus, o savanorystė tokiu tapti padeda, tad šiai veiklai laiko visada rasiu.
Labai džiaugiuosi, kad gyvendama ir dirbdama Vilniuje nepamirštu savo gimtojo miesto.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.