Žmonija nuo triukšmo gynėsi jau seniai. Dar 47 metais Romos gyventojai skundėsi neįmanomomis gyvenimo sąlygomis dėl triukšmo dideliuose namuose ir rytais į ganyklą genamų karvių mūkimu.

Triuksmas---ausu-kamstukaiNepriklausomoje Lietuvoje 1919 metais buvo išleistas Savivaldybių įstatymas, kuriame buvo 2 straipsniai, skirti ramybės saugojimui. 1930 m. buvo priimtas Švenčių ir poilsio įstatymas, kuriame buvo 2 straipsniai, skirti ramybės saugojimui ir triukšmą reguliavo paros laiko ir trukmės atžvilgiu.1932 m. priimtas Susirinkimų ir pramogų įstatymas neleido išduoti leidimo,jei susirinkimo padarymas gali sudaryti pavojų valstybės saugumui arba viešajai tvarkai,rimčiai,dorovei ar sveikatai.

Triukšmas organizmą gali užmušti.Viduramžiais buvo taikoma bausmė-mirtis po varpu. Net ir silpni garsai gali trukdyti, jei atitraukia ar nukreipia dėmesį, pakeičia dvasinę būklę ar aplinką.

Visiškoje tyloje daugelis žmonių jaučiasi nejaukiai. Norėdami išvengti šio jausmo, jie klausosi muzikos, radijo, kalbasi su savo mėgiamu gyvūnėliu ar net patys su savimi. Kai darbo vietoje per daug tylu,žmonės jaučiasi vieniši ir izoliuoti.

Medžio lapų šlamėjimas,nesmarkus vėjo ūžavimas, iš arbatinuko besiveržiančių garų triukšmas- tai baltasis triukšmas.

Tyliai čiurlenantis vanduo atpalaiduoja – tai rožinis triukšmas.

Aplinkoje triukšmas mus lydi kasdien. Net kišeninio laikrodžio tiksėjimas sukelia 20 decibelų triukšmą, garsi kalba – 70 decibelų, staklių triukšmas siekia 105 decibelus, o reaktyvinio lėktuvo variklis- 140-170 decibelų. Diskotekose muzika sukelia 120 decibelų!

Triukšmas mus pirmiausia erzina. Kuomet namie kieme birbia mopedas ar sklinda muzika iš kaimyno buto, nevienam žmogui sukelia susierzinimą.

Triukšmas žmogų veikia ne tik per klausos organą –ausis, bet per kaukolę,visą organizmą. Sutrinka kraujotaka, dėl ko vystosi hipertonija – padidintas kraujospūdis. Sutrinka virškinimo sistema, gali atsirasti skrandžio opos, daugiau išmetama adrenalino į kraują. Triukšmas – tai didelis stresas organizmui, kartu sumažinantis ir bendrą atsparumą.

Kai triukšmas siekia 80-100 decibelų, sumažėja dėmesys, todėl galimos darbuotojų traumos.

Labai triukšmui jautrūs vaikai : pradėjus garsiai kalbėti, bartis, vaikai pravirksta.

Daugiabučiuose namuose pirmuose aukštuose įsikūrę parduotuvės, kavinės, kirpyklos irgi padidina triukšmo lygį,nes padaugėja žmonių, atvažiuoja mašinos.

Net 80 % viso triukšmo sudaro automašinos. Miestų aplinkeliai sumažina triukšmą, nes sumažėja mašinų srautas. Tačiau daugiabučių kiemuose, kurie nepritaikyti dideliam skaičiui mašinų, triukšmas padidėja, todėl gyventojai patiria neigiamą triukšmo poveikį.

Kėdainiečiai skundžiasi triukšmu, kurį patiria iš parduotuvių, įsikūrusių daugiabučių namų pirmuose aukštuose ar šalia gyvenamųjų namų, grūdų džiovyklų, lentpjūvių. Neretai ramybę trukdo kaimynų keliamas triukšmas. Daugėja ir profesinių susirgimų, kurių priežastis- triukšmas. Lėtinį klausos pablogėjimą sukelia didesnis kaip 85 decibelų triukšmas, tačiau esant ir mažesniam triukšmui yra klausos pažeidimo rizika. Be klausos pablogėjimo gali būti galvos skausmai, ūžimas, cypimas ausyse, sutrinka miegas, atsiranda nuovargis. Minimalus laikas per kurį gali atsirasti dėl triukšmo klausos pakenkimas – šeši mėnesiai. Triukšmo reikia vengti darbe, jei padidintas triukšmas būtina naudoti individualias priemones, reguliariai tikrintis sveikatą. Triukšmo nereikia toleruoti, kentėti nuo jo. Ramybė yra labai svarbi mūsų sveikatai. Kaimynai turi elgtis taip, kad nuo netinkamo jų elgesio nekentėtų aplinkiniai. Neklusnius drausmina įspėjimai ir baudos.

Nuo 2011 m. lapkričio 11 d. įsigaliojo nauja higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Ši higienos norma nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai, tačiau netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejis.

Jaunimas mėgsta klausytis trankios muzikos. Suaugę žmonės neatlaiko garsios muzikos restoranuose.

Tai savotiška manija. Nuo trankios muzikos vyksta visų organizmo skysčių „siūbavimas “, smegenyse ir kituose organuose sutrinka kraujotaka ir aprūpinimas deguonimi, organizmas patiria apsvaigimą nuo deguonies trūkumo. Tranki muzika skatina agresyvų elgesį. Po trankių koncertų atsiranda nuovargis, negirdima normalių garsų. Visomis priemonėmis, o pirmiausia tinkamu elgesiu turime užtikrinti saugią ir sveiką be triukšmo aplinką darbe, namuose, poilsio vietose.

Švelnus lapų šnarėjimas – baltasis triukšmas, vandens čiurlenimas – rožinis triukšmas mus ramina, atpalaiduoja, todėl tegul ir išstumia juodąjį – pavojingą sveikatai triukšmą.

Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vedėja Ona Šulcienė

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Danute

    Sveiki.
    /*-*Labai laiku perskaiciau Jusu straipsni. Gyvename Setos g. 101 name, 2 aukste. Apacioje po musu butu gyvena jaunuolis, grizes is vaiku namu, kuriam jokie grazus zodziai ir prasymai neveikia. Ne viena karta jau skambinome i policija del garsiai leidziamos muzikos, tai ne muzika, o baisiniai garsai. Deja, policija atseit negali padeti, nes toks istatymas. Vyras 2-os grupes invalidas, as esu hipertonininke. Gyvenimas yra neimanomas. Siame bute gyvename neseniai.
    Prasyciau Jusu pagalbos, galbut del decibelu ismatavimo, kai aparatura visa treska, o musu baldai vibruoja.
    Dekoju.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.