Artėja ilgasis savaitgalis, o sinoptikai kaip tik žada, jog orai leis pasidžiaugti šiluma ir saule. Tad neretas laisvas dienas galbūt praleisime prie vandens telkinių.

Sveikatos apsaugos specialistai prie vandens pataria elgtis itin atsargiai, nes per drąsios maudynės neretam kainuoja gyvybę.

Sveikatos apsaugos specialistai prie vandens pataria elgtis itin atsargiai, nes per drąsios maudynės neretam kainuoja gyvybę.

Ar žinome, kaip saugiai mėgautis vandens malonumais?
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai dar kartą perspėja, kad skendimai yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis dėl nelaimingų atsitikimų visame pasaulyje ir kasmet dėl šios priežasties netenkama daugiau kaip 400 tūkst. žmonių. Šis skaičius neapima tų paskendimo atvejų, kurie įvyksta dėl potvynių, laivybos arba vandens transporto sukeltų nelaimingų atsitikimų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, nuo šių metų sausio 1 dienos iki liepos 15 dienos Lietuvoje paskendo 116 žmonės, iš jų 7 nepilnamečiai iki 18 metų amžiaus. Beje, nuskendusių žmonių skaičius gali būti gerokai didesnis, nes, be ugniagesių, skenduolius iš vandens traukia gelbėjimo stočių gelbėtojai, policijos pareigūnai, gyventojai.
Kėdainių rajone šio maudymosi sezono metu vanduo pareikalavo dviejų gyvybių.

Pavojus – alkoholio taurėje
Alkoholio vartojimas yra susijęs su daugeliu mirčių dėl skendimų įvairiose pasaulio šalyse paauglių ir suaugusiųjų tarpe. Moksliniais tyrimais nustatyta, jog 50 proc. skenduolių virš 14 metų amžiaus kraujyje buvo rasta alkoholio. Išsivysčiusiose šalyse alkoholio vartojimas yra penktadalio skendimų priežastis (pavyzdžiui, Kanadoje 14 proc. nuskendusiųjų vartojo alkoholį, iš jų 79 proc. buvo vyrai ir paaugliai).
Dėl alkoholio vartojimo žmogui slopinamas baimės jausmas, sumažėja savikontrolė, sutrinka judesių koordinacija, žmogus darosi lengvabūdiškas, neatsargus, pervertina savo jėgas, todėl rekomenduotina: nevartoti svaigiųjų gėrimų prieš brendant į vandenį ir maudantis, plaukiant valtimi, žvejojant; niekada nebristi į vandenį apsvaigus norint „atsigaivinti“; nevartoti alkoholio, kai prižiūrimi besimaudantys vaikai.

Pagalba skęstančiajam
Skęstantis žmogus dažniausiai nešaukia pagalbos ir nemojuoja rankomis (kaip mes įsivaizduojame), nes negali įprastai kvėpuoti. Jis gali žiopčioti, vemti, kosėti, švokšti. Skęstantis žmogus chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, taško vandenį. Suaugusieji taip gali išsilaikyti iki minutės, o vaikai – tik iki 20 sekundžių. Dėl to svarbu kuo greičiau skęstantįjį pastebėti.
Pamatę skęstantįjį žmonės dažniausiai išsigąsta ir nežino, kaip elgtis. Tokiais atvejais reikėtų nesutrikti ir patiems pradėti gelbėti bei gaivinti skęstantį žmogų, kol į pagalbą atvyks kvalifikuoti specialistai.
Pamačius skęstantįjį, pirmiausia reikia atkreipti aplinkinių dėmesį. Šaukite: „Žmogus skęsta!“. Apsidairykite, gal netoliese rasite kokią nors gelbėjimo priemonę. Tai galėtų būti bet koks vandenyje neskęstantis daiktas, kurį galėtumėte nusviesti skęstančiajam: gelbėjimo ratas, pripučiamas čiužinys ir kt. Jei įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, ištiesti jam lazdą, storesnę medžio šaką arba numesti jam virvę. Paprašykite aplinkinių iškviesti greitąją medicininę pagalbą bendruoju pagalbos numeriu 112 ir gelbėtojus.
Jeigu neradote jokių gelbėjimo priemonių, galima priplaukti prie skęstančiojo, sugriebti jį už plaukų ir ištempti į nepavojingą vietą. Tačiau taip elgtis galima tik kraštutiniu atveju ir tik tada, jeigu esate tikrai geras plaukikas. Jei leidžia vandens gylis, saugiausia prie skęstančiojo eiti, o ne plaukti. Esant galimybei, darykite tai ne vienas, pasitelkite į pagalbą daugiau žmonių.
Ištraukę nukentėjusįjį iš vandens, apverskite jį veidu žemyn ir išvalykite jam burną ir, jeigu žmogus nekvėpuoja ar kvėpuoja nereguliariai, pradėkite gaivinti.

Teisingas gaivinimas
Prieš pradedant gaivinimą, būtina nukentėjusįjį paguldyti ant nugaros, ant kieto pagrindo, apnuoginti krūtinės ląstą, atlaisvinti juosmenį, užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą. Dviem pirštais reikia užspausti nosį ir per burną du kartus įpūsti oro. Gaivinimo schema tokia: du įpūtimai, tada patikrinamas pulsas, jei jo nėra, reikia dar du kartus įpūsti oro ir trisdešimt kartų ritmingai ir tvirtai paspausti krūtinkaulį. Spausti reikia apatinę krūtinkaulio dalį (dviejų pirštų atstumu į viršų nuo krūtinkaulio apačios), abiejų rankų delnus sudėjus vieną ant kito (pirštai turi būti pakelti), statmenai krūtinkaulio ištiestomis per alkūnę rankomis.
Vaikams atliekamų paspaudimų ir įpūtimų santykis priklauso nuo to, ar pagalbą teikia vienas asmuo, ar daugiau. Paprastai ne medikai, kurie dažniausiai teikia pagalbą vieni, turi atlikti trisdešimt paspaudimų ir du įpūtimus, tai yra, gaivinti tokiu pačiu santykiu, koks nurodytas suaugusiųjų gaivinimo rekomendacijose. Paspaudimų gylis visiems vaikams turėtų būti mažiausiai1/3 krūtinės ląstos skersmens (t.y. apie 4 cm kūdikiams ir apie 5 cm vaikams). Labai svarbu po to leisti krūtinės ląstai pakilti. Tiek kūdikiams, tiek vaikams paspaudimų dažnis turėtų būti ne mažesnis nei 100 k./min., bet ne didesnis nei 120 k./min. Jei gaivina vienas žmogus, kūdikiams krūtinės ląstą reikia spausti dviem pirštais, o jei gaivina du ar daugiau, paspaudimai atliekami dviem nykščiais, apglėbus krūtinės ląstą. Vyresniems vaikams paspaudimus galima atlikti viena arba abiem rankomis (taip, kaip patogiau gaivinančiajam).
Atvykus greitosios medicininės pagalbos darbuotojams ar gelbėtojams, nukentėjusiojo gaivinimą perims specialistai.

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus informaciją

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.