Šalia Dotnuvos – išmanioji ferma

Jei kokiai žilagalvei kaimo močiutei, kasdien skubančiai pamelžti karvutės, pasakytume, kad jos darbą gali pakeisti robotas, ji greičiausia nustebtų ir paklaustų:  „Kokias pasakas čia sekate?“

Simbolinę išmaniosios fermos įkurtuvių juostelę perkirpo žemės ūkio ministrė Virginija
Baltraitienė ir UAB „Dotnuvos eksperimentinis ūkis“ direktorius Andrius Turskis.

Tačiau tai ne pasakos – Valinavos kaime (Dotnuvos sen.) iškilmingai atidaryta moderniausia Lietuvoje ferma, kurioje visus darbus atlieka robotai. Jie karves pašeria, pamelžia ir sutvarko mėšlą.
Nauja, moderni 219 vietų ferma, kurioje šiuo metu yra 120 karvių, iškilo UAB „Dotnuvos eksperimentinis ūkis“ valdose. Ferma pastatyta Žemės ūkio ministerijos, Europos Sąjungos ir paties ūkio lėšomis. Projekto vertė – daugiau nei 2,5 mln. eurų.

Projektui – dveji metai
Ūkio vadovas Andrius Turskis džiaugiasi, kad ryžosi inicijuoti projektą „Gyvulių veislinės vertės nustatymo centro sukūrimas – praktinis technologijų ir inovacijų diegimas bei demonstravimas ūkyje“. „Laikas labai spaudė, nes unikaliam projektui įgyvendinti buvo tik kiek daugiau nei dveji metai, todėl kai kurie statybos darbai vyko net naktimis. Tačiau dabar rezultatas džiugina – pastatyta ir technologiškai įrengta išskirtinio projekto karvių ferma, kurioje mokslo rezultatai, inovacijos bus įgyvendinamos realiomis sąlygomis, gauti rezultatai demonstruojami Lietuvos ūkininkams, konsultantams ir mokslininkams“, – sakė A. Turskis.
Fermoje, kad ji veiktų efektyviai ir visu pajėgumu, įrengta visa technologinė infrastruktūra. Pastatytas 4,7 tūkst. tonų talpos mėšlo laikymo rezervuaras (su galimybe pritaikyti biodujų gamybai). Be to, ferma, jos stogas ir laikymo kolonos įrengti pagal aukščiausius gaisrinės saugos reikalavimus, kurie projektą labai pabrangino. Fermoje yra specialios mokymo patalpos, kuriose galės vykti kokybiškas mokymo procesas, nekeliant papildomo streso gyvuliams.
Dar viena unikali naujovė – užtikrinta tiesioginės vaizdo transliacijos iš fermos į Specializuotą gyvulininkystės mokymo centrą, veikiantį Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos mokymų centre „Agroakademija“, galimybė.

Karves melžia robotas Mlone.

Svarbiausius darbus atlieka robotai
Visą naujosios fermos įrangą, sukurtą vokiečių koncerno „GEA Farm Technologies“, tiekė ir montavo UAB „Biržų žemtiekimas“.
Čia įdiegta visa melžimo ir fermos suplanavimo sistema, kuri sukurta tam, kad būtų kuo mažiau darbo sąnaudų ir visą procesą būtų galima valdyti nepriklausoma kompiuterine sistema. Visi svarbiausieji darbai fermoje yra automatizuoti: karves melžia robotas Mlone, pašarus dalija robotas Mix Feeder, mėšlą šalina robotas Houle.
Fermoje įrengtos trys melžimo vietos, kurias aptarnauja viena melžtuvų uždėjimo ranka.
Karvė per vienos krypties selekcinius vartus ateina į aikštelę prieš melžimą, iš čia patenka į melžimo boksą, kuriame automatiškai nusistato šėrykla, tada uždedami melžtuvai.
Naujojoje fermoje, siekiančioje didelio primilžio, įdiegta ir papildoma sistema: karvei po melžimo išėjus pro trijų krypčių vartus, ji patenka į dviejų krypčių vartus, kuriais labai produktyvios karvės nukreipiamos į specialią šėrimo zoną, kurioje gauna pagerintų pašarų. O visos kitos karvės eina į paprastą šėrimo zoną.
Paėdusi, kai jau nori atsigerti ir pailsėti, pro vienos krypties vartelius karvė eina ilsėtis į guoliavietę poilsio zonoje. Pailsėjusi, paatrajojusi ir norėdama gauti skanių miltų, ji vėl turi praeiti pirmuosius selekcinius vartus, kurie ją nukreipia arba į melžimą, arba, jeigu ne laikas melžtis, į šėrimo taką. Ir taip visą laiką vyksta priverstinis judėjimas.
Karvės po kaklu turi daviklius, kurie atlieka tris funkcijas – karvės atpažinimo, judėjimo (pagal padidintą arba sumažintą judėjimą ją galima atskirti į selekcinę zoną) ir fiksavimo, kiek laiko karvė praleidžia prie šėrimo tako, t. y. fiksuoja ėdimo laiką. Turėdamas visą šią informaciją ūkininkas gali daryti sau reikalingą bandos analizę.

Svarbu ne tik pajamos
Dotnuvos eksperimentinis ūkis, turintis 52 darbuotojus, šiuo metu dirba apie 902 ha žemės, augina mėsinius galvijus, laiko 325 melžiamas karves, o vidutinis primilžis iš karvės – 9 400 kg pieno per metus.
Ūkyje daugelį metų buvo vykdomi parodomieji gyvulininkystės ir augalininkystės bandymai, ūkio gamybinė bazė naudojama kaip mokslinių tyrimų demonstracinis centras, kuriame diegiamos įvairios inovacijos. Tai akcentavo ir naujosios fermos atidaryme dalyvavusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė: „Šis projektas nebus svarbus vien tik galvojant apie pajamas. Čia bus naudinga pasižiūrėti ir ūkininkams, kurie planuoja investuoti į naujas technologijas ir modernizuoti ūkius, ir mokyti studentus. Manau, ateityje taip turėtų atrodyti dauguma pieno ūkių.“