Prasmingai bei išradingai Labūnavos pagrindinės mokyklos pirmokai ir jų mokytoja Jurgita Vaitiekūnienė ruošėsi Kalėdoms.

meduoliai1Mokytoja ir savo koleges pakvietė į šventinę edukacinę pamokėlę „Saldžiosios Kalėdos“. Jos metu visi galėjo pasimokyti puošti kalėdinius meduolius spalvota glazūra.

Patirtimi dalijosi Godos mama

Sužinojusi apie pirmokės Godos mamos pomėgį kepti saldumynus, gaminti įvairių formų ir dydžių tortus, mokytoja Jurgita pakvietė ją savo žiniomis pasidalinti edukacinėje pamokoje. Ž. Žukienė maloniai sutiko pasidalinti saldžiais patarimais, kaip skaniai išsikepti kalėdinius meduolius Kalėdoms, kaip juos pasipuošti ir nudžiuginti artimus.

meduoliai2Godos mamytė rimtai ruošėsi pamokai: prikepė apie tris kilogramus įvairių formų ir dydžių meduolių, pagamino trijų spalvų cukraus pudros glazūros, atnešė įvairių prieskonių, kurie naudojami meduolių kepimui: cinamono lazdelių, gvazdikėlių, kardamono, imbiero. Pasirodo, net kvapnieji pipirai naudojami kepant šiuos gardumynus. Visi uostė ir rinko prieskonį, kuris labiausiai kvepia Kalėdomis.

Kvapni ir turtinga meduolių istorija

Ž. Žukienė papasakojo apie meduolių kepimo tradicijas kitose šalyse. Vaikai sužinojo, kad meduolių kepimo tradicija gyvuoja nuo viduramžių. Tai bene pirmasis konditerinis gaminys, taip plačiai paplitęs ir išpopuliarėjęs visoje Europoje. Iki šiol žymūs Aacheno (Vokietijoje), Torunės (Lenkijoje), Tulos (Rusijoje) meduoliai. Daugelyje šalių figūriniai meduoliai puošiami Kalėdų laikotarpiu.

Kai kuriose šalyse tradicinis meduolis – tai minkštas pyragas su prieskoniais, kituose kraštuose dažniau kepami traškūs, plokšti sausainiai arba tamsi, minkšta „duona“ iš meduolių tešlos. Kartais meduoliai būna šviesūs, kartais tamsūs, kartais saldūs, kartais aštrūs, tačiau beveik visada jie pjaustomi į vyrų, moterų, žvaigždžių, gyvūnų figūrėles ir spalvingai papuošiami.

meduoliai3Yra žinoma, kad meduolį gamindavo jau senovės graikai ir egiptiečiai ir naudojo jį apeigų metu. Europoje meduolis pradėtas gaminti XI amžiuje, kai kryžiuočiai iš Viduriniųjų Rytų atvežė naujų prieskonių. Seniausias žinomas europietiškas meduolis buvo gaminamas iš žemės migdolų, duonos džiūvėsėlių, rožių vandens, cukraus ir imbiero. Anglai džiūvėsėlius pakeitė tešla iš miltų, kiaušinių ir saldiklių, todėl meduolis tapo švelnesnio skonio. Baltai glazūruoti meduoliai būdavo pardavinėjami kalėdinėse mugėse bei tapo meilės talismanu.

Šiandien meduoliai gardinami cinamonu, gvazdikeliais, muškatu, kardamonu ir anyžiais, saldinami ruduoju cukrumi, melasa, kukurūzų sirupu arba medumi.

Meduolių gamyba laikoma netgi menu kai kuriuose Vokietijos, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir Prancūzijos miestuose. Torūnėje ir Ulme yra meduolių muziejai, kuriuose eksponuojami senoviniai šio meno šedevrai.

XIX amžiuje Vokietijoje, pagal Brolių Grimų pasaką „Jonukas ir Grytutė“, išpopuliarėjo meduoliniai nameliai. 2001 metų gruodį Lenkijoje buvo siekiama pasaulio Gineso rekordo – pastatyti didžiausią meduolinį namelį. Ščecine iš 4000 meduolinių „plytų“ buvo pastatytas maždaug 3,5 metrų meduolinis namelis. Kulinarinio namelio tešlai reikėjo 6000 kiaušinių, tonos miltų ir 250 kg sviesto. Deja, lenkus pralenkė Amerika!

meduoliai4Meduoliai Lietuvoje buvo kepami ne tik Kalėdų šventėms, bet ir bažnytinėms šventėms, atlaidų metu pardavinėjami turguose. Kiekvienas kepėjas stengiasi suteikti meduoliams kuo patrauklesnę, įdomesnę formą, papuošti spalvotu glaistu. Populiariausios buvo širdutės, žvaigždės, arkliukai, paukšteliai, žmonių figūros. Žmonės lauktuvių iš populiariosios Kaziuko mugės parveždavo būtinai meduolį – „Kaziuko širdį“. Būdavo galima rinktis įvairiausių dydžių ir spalvų: rudos – su medumi, baltos – su mėtomis, rausvos – su spanguolėmis ar bruknėmis. Arba pasirinkti su glajumi įrašytu mylimosios ar mylimojo vardu. Negana to, būta meduolių su ilgiausiais įrašais, su gražiausiais linkėjimais ir meilės prisipažinimais. Štai keletas tokių: „Uogele, priimk mano širdį“, „Neturiu aukso, savo širdį dovanoju“, „Pasakyk, mieloji, ar galiu pasibelsti į Tavo širdį?“, „Ilgiuosi, pasakyk, ar būsi mano…“, „Tu man vienintelė!“ ir pan. Šis kepinys yra Lietuvos kulinarinio paveldo dalis.

Dar vienas svarbus faktas meduolių pasaulyje yra tai, kad gruodžio 6 diena krikščioniškame kalendoriuje skiriama Miros vyskupui Šv. Mikalojui. Tai vienas įdomiausių krikščioniškųjų šventųjų, laikomas Kalėdų senelio pirmataku. Su Šv. Mikalojaus diena yra siejama net keletas maisto patiekalų, kurių bene svarbiausias (būdingas visam Kalėdiniai laikotarpiui) ir yra meduoliai.

Namo su spalvingomis lauktuvėmis

Pirmokės mama pamokė, kaip teisingai laikyti maišelį su glazūra, kaip žaismingai ir spalvingai puošti gardumynus. Pasitelkę fantaziją ir išmonę, pirmokai taškeliais, brūkšneliais, snaigėmis puošė meduolius. Labūnavos pagrindinės mokyklos direktorei Ritai Karnilavičienei tokį darbą teko pirmą kartą „dirbti“, tačiau jis privertė atsipalaiduoti nuo kasdienių rūpesčių.

Greitai perpratę meduolių gražinimo technologiją, mokinių lauktuvių kraitelės tėveliams kaip mat išaugo. Kai kurie mokiniai papuošė net per 20 meduolių, kuriais nudžiugins namiškius, rankų darbo gėrybėmis papuoš eglutę.

O pirmokų mokytoja kartu su kolegėmis prie kavos puodelio ragaudamos kalėdinių gardumynų pasidalino mintimis apie prabėgusius metus…

„Džiugu, kad didžiųjų metų švenčių šurmuly kolegės, mokiniai, jų tėveliai randa laiko pradžiuginti savo darbais kitus. Juk nebe reikalo sakoma – Kalėdų labiausiai moka laukti vaikai. Visiems linkiu gražių švenčių ir mažų stebuklų“, – linkėjo Labūnavos pirmokų mokytoja J. Vaitiekūnienė.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.