Saksofonas pakluso trapioms mergaitės rankoms

Pirmuosius, tačiau drąsius žingsnius į muzikos pasaulį žengianti jaunoji krakiškė Rusnė Jarašiūtė tikina – tik išgirdusi pirmuosius saksofono garsus, pasijuto užburta šio muzikos instrumento melodingumo. Tad mergaitė su entuziazmu kelis kartus per savaitę važinėja iš Krakių į Kėdainių muzikos mokyklą, kuri Rusnei jau yra tapusi trečiaisiais namais. 

Rusnės tėtis Edmundas kelis kartus per savaitę mergaitę į saksofono pamokas į Kėdainius atveža tiesiai iš Krakių: „Stengiuosi dėl dukros. Jei sekasi jai, tai prie jos sėkmės bet kokia pagalba reikia prisidėti ir mums, tėvams.“

„Du kartus per savaitę po pamokų Krakėse sėdu į automobilį ir tėtis mane atveža iki muzikos mokyklos. Spėju suderinti viską, tad nė vieni mokslai nenukenčia“, – šypsosi Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijoje penktoje klasėje besimokanti Rusnė.

Tėtis – didžiausias pagalbininkas
Mergaitės tėtis Edmundas Jarašius priduria – dėl mylimos dukros noro mokytis groti jam negaila nei laiko, nei pastangų. „Stengiuosi dėl dukros. Jei sekasi jai, tai prie jos sėkmės bet kokia pagalba reikia prisidėti ir mums, tėvams. Rusnė nori groti, todėl labai džiaugiuosi, kad tas noras yra ir nė kiek nemažėja“, – sakė jis.
Mergaitė saksofonu groja dar tik antrus metus, tačiau pirmoji pažintis su šiuo muzikos instrumentu jai gero įspūdžio anaiptol nepaliko.
„Į Krakes turėjo atvažiuoti muzikos mokyklos mokytojai ir siūlyti mokytis groti muzikos instrumentais. Susidomėjau saksofonu – pasiklausiau internete, kaip skamba jo muzika ir tas skambesys man iš visų patiko labiausiai. O mano pirmoji pažintis su pačiu instrumentu buvo gana įdomi – iš pradžių ne taip įsidėjau specialų liežuvėlį, o ir skonis buvo toks nelabai koks… Tad pats pirmas kartas man didelio teigiamo įspūdžio nepaliko“, – nusijuokė mergaitė.

Rusnė groti saksofonu mokosi antrus metus ir kasdien tai daryti sekasi vis geriau. „Man labiausiai patinka, kai kūrinį pavyksta sugroti be klaidų.“

Muzika užbūrė
Paklausta, kodėl ji nepasirinko mokytis groti kitais, kiek populiaresniais, muzikos instrumentais, tokiais kaip smuikas ar pianinas, mergaitė gūžteli pečiais ir nuoširdžiai atsako: „Pirmą kartą išgirdus saksofono muziką, ji mane užbūrė. Labai patiko skambesys, tad nedvejodama nusprendžiau išmokti groti būtent šiuo instrumentu“, – šypsojosi ji.
Iš pat pradžių groti mokėsi dar dvi mergaitės iš Krakių, tačiau ilgainiui liko tik Rusnė. Jai pamokos patinka, atsakinga mergaitė jų stengiasi nepraleisti nė vienos. Taip pat kasdien po valandą ji repetuoja ir namuose.
Rusnė prisipažįsta – pati mokymosi pradžia buvo sunki, tačiau pramokus pagrindų, kasdien groti tampa vis lengviau. Ji mokosi pas puikų šio dalyko mokytoją Robertą Šulcą. „Mokytojas man labai patinka“, – tikino ji.

Su muzika – kasdien
Muzika Rusnę lydi visur. Pasak jos, muzikos skambesys jai padeda atsipalaiduoti, o jei reikia – susikaupti. Muzika yra universali, o geriausia jos klausytis širdimi…
„Aš klausausi muzikos visada ir visur. Pavyzdžiui, tik prisėdusi prie kompiuterio įsijungiu muziką. Galbūt todėl būtent ji mane ir patraukė, o ne, pavyzdžiui, dailė ar sportas. Muzika man labiau prie širdies. Dabar mėgstu klausytis šiuolaikinės, populiariosios muzikos, tačiau dažnai įsijungiu ir klasikinę muziką – tokią, kokią mokausi groti. Mėgstu pasiklausyti ir džiazo ritmų, interpretacijų“, – sakė dešimtmetė.
Nors Rusnė žengia tik pirmuosius žingsnius, tačiau savo ateities be šio muzikos instrumento jau neįsivaizduoja – ir visai nesvarbu, ar jis taps pragyvenimo šaltiniu, ar tiesiog maloniu laisvalaikio užsiėmimu.

Džiaugsmas – sugroti be klaidų
Kol kas Rusnė koncertuoja muzikos mokyklos scenoje, ji noriai dalyvauja ir Krakių kultūros centro organizuojamuose renginiuose.
„Kol kas į konkursus dar nevažiuoju, tačiau ruošiuosi ir tikiuosi jau netrukus pradėti. Man labiausiai patinka, kai kūrinį pavyksta sugroti be klaidų – tada būna labai geras jausmas. Koncertuoti, pasirodyti scenoje man labai patinka“, – šypsena nuo mergaitės veido nedingsta viso pokalbio metu.