Pavasaris – permainų metas. Labiausiai tai, žinoma, tinka daržams bei kiemams, tačiau kartais jų griebiamasi ir namuose. Kokį baldą ar interjero detalę rinktis, kad, grįžus po darbų, būtų jauku, šilta, miela?

sendaikciai_9554

Šis antikvarinis staliukas kažkada stovėję viename iš Prancūzijos dvarų. Itin puošniai išdrožinėtos jo kojos.

Mėgstantiesiems klasiką ir kokybę patartina pasižvalgyti po sendaikčių parduotuves. Juk jose – tokie daiktai, kurie atlaikė išbandymą laiku.
Prekiauja jau 15 metų
„Naują darbo dieną parduotuvėje mėgstu pradėti puodeliu kavos. Tačiau tas puodelis – ne bet koks, o iš ekspozicijos lentynų.
Įsivaizduoju, jog geriu kavą iš indo, kurį laikė prancūzė aristokratė ar Italijos didikas. Argi nenuostabu?“ – šypsojosi Gedimino gatvėje įsikūrusios parduotuvės „Geri sendaikčiai“ viena bendrasavininkių Violeta Dervinienė.
Drauge su vyru Kazimieru sendaikčiais Violeta prekiauja jau 15 metų. Tam skirtus paviljonus jie turi įsirengę ne tik Kėdainiuose, bet ir Panevėžyje.
,,Paviljonas Gedimino gatvėje, šalia sekmadieninio Kėdainių turgaus, patogus tuo, kad jame pakanka erdvės, galima geriau atskleisti parduodamų daiktų grožį ir unikalumą“, – paaiškino Violeta.
Į istoriją, keliones ir egzotiką mėgstančios moters gyvenimą sendaikčiai atėjo tarsi savaime.
,,Pasirinkimą didele dalimi lėmė tai, kad panaši prekyba anuo laiku dar nebuvo išplitusi.
Po sovietmečio Lietuvoje sendaikčių iš kitų šalių beveik nebuvo, tad ėmėmės juos vežtis iš Vokietijos.
Buvo malonu kokiu nors originaliu daiktu nustebinti draugą, mėgome jais puošti ir savo namus.
Pamažu įsisuko tikras verslas, iš kurio galima gyventi“, – pasakojo paviljone aplankyta prekybininkė.
Labiau vertina kolekcininkai
Dabar prekių „Geriems sendaikčiams“ Violeta ir Kazimieras ieško Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje rengiamuose specialiuose aukcionuose.
Kai kurie daiktai – tikras antikvariatas, kiti tik jį imituoja specialiai pasendintomis detalėmis.
Gajus mitas, esą sendaikčių parduotuvėse – viskas labai brangu. Tačiau iš tikrųjų taip yra ne visada.
,,Lietuvoje daikto senumą vertina dar tik kolekcininkai. O eilinius pirkėjus labiau domina kokybė, tvirtumas.
Kuo paprastesnė mediena, kuo iš jos padarytas daiktas naujesnis, tuo mažesnė kaina.
Plačiai piniginę tenka atverti tik antikvariniams, rankų darbo daiktams“, – pasakojo Violeta.
Kai kurie daiktai jos parduotuvėje tekainuoja keliasdešimt, kiti – per 3,5 tūkstančio litų.
Pirkėjams, kurie jau nusipelnę pasitikėjimo, brangesni daiktai parduodami išsimokėtinai.
,,Neretai net pasiūlome patinkantį daiktą parsivežti namo ir pažiūrėti, ar ten jis tikrai dera“, – sakė V. Dervinienė.
Populiarėja tarp jaunimo
„Antikvarinės, rankų darbo, tikro medžio komodos ar stalai stovi kaip stovėję daugiau nei šimtą metų, o jų vertė su kiekviena diena vis auga.
Iš senovės meistrų dabartiniai galėtų mokytis kruopštumo, individualumo, gebėjimo savo darbuose tarsi palikti rankų šilumą.
Sėdėjo ant taip padarytos sofutės ir seneliai, ir vaikai, ir anūkai, o baldas – vis toks pat tvirtas kaip jaunystėje“, – rodė V. Dervinienė.
Prekybininkės pastebėjimu, jau kuris laikas sendaikčiai populiarėja tarp jaunimo. Jis namus vis dažniau sumano puošti ąžuolinėmis komodomis, tvirtomis kėdėmis, senais retro stiliaus foteliais, žalvario dirbiniais ar vinilinėmis plokštelėmis.
Populiaru originalių sendaikčių dovanoti draugams ir artimiesiems.
O sendaikčių pirkėjų atsiranda ne tik iš Kėdainių ar Lietuvos, bet ir iš artimojo užsienio – Latvijos, Lenkijos, Rusijos. Tai – populiarėjančios prekybos internetu pasekmė.
Kai kurie pirkėjai atvyksta jau žinodami, ko nori. Kiti atvirkščiai – apie senovinius daiktus nenutuokia beveik nieko. Jiems tenka pasikliauti pardavėjų patarimais.
Atpažinti – nelengva
Seną daiktą atpažinti, beje, ne taip lengva, kaip gali atrodyti: užsieniuose atsiranda vis daugiau meistrų, gebančių įtikinamai imituoti.
,,Rankomis pjaustytas krištolas labiau blizga ir būna aštrus, gali net įpjauti rankas.
Originalių porceliano dirbinių dugne turi būti cecho antspaudas, kurį iššifravus galima daug ką sužinoti internete“, – kai kurias profesines paslaptis šiek tiek praskleidė Violeta. Ir pridūrė, kad nuolat tebesimoko pati.
Neseniai ji su vyru iš kelionės parsivežė žalvarinį rinkinį arbatai su dviem dėžutėmis, viena kurių buvo užrakinta.
Teko ilgai krapštytis, kol tą dėžutę pavyko atrakinti. O jos viduje – 1955 metais supakuota arbata.
,,Atidavėme tą arbatą pažįstamam kolekcionieriui. Seniai nebuvome matę tokio laimingo žmogaus“, – šypsojosi V. Dervinienė.

sendaikciai_9564

Pastaruoju metu madingi baldai, išpuošti rytietiškais motyvais.

 

sendaikciai_9571

Iš delne telpančių žaislinių porcelianinių indelių dvarininkaitės ,,maitindavo“ savo lėlytes.

 

sendaikciai_9585

Paskutinio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo portretas – taip pat jau tarp sendaikčių. Beje, pasak pardavėjų, juo labai domimasi.

 

Vilija Mockuvienė

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.