Vasario 7 – 8 dienomis Kėdainiuose bus paminėtas 1919 metais vykusių kautynių šimtmetis. Šio mūšio metu Lietuvos kariuomenei pavyko atremti bolševikų puolimą ir sustabdyti jų invaziją bei tikslą apsupti ir užimti Kauną. Šio mūšio už Lietuvos nepriklausomybę metu gyvybės neteko pirmasis fronte žuvęs Lietuvos kariuomenės kareivis, būrininkas Povilas Lukšys.

Įvykis, reikšmingas visai šaliai

Ruošiantis paminėti svarbaus nepriklausomybės kovų mūšio 100-ąsias metines, Kėdainių rajono savivaldybės mero Sauliaus Grinkevičiaus iniciatyva sudaryta darbo grupė parengė sukakties paminėjimą.

Kėdainių krašto muziejuje veiks ekspozicija „Pirmojo 1919 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų mūšio rekonstrukcija ir 3D vizualizacija“, parengta publikacija spaudoje bei pranešimas apie 1919 m. vasario 7 dieną prasidėjusius mūšius ties Kėdainiais, kuris bus skaitomas šimtmečio renginio metu.

Renginio metu jo dalyvius kareiviška koše vaišins bei fejerverką dovanos Šaulių sąjungos Kėdainių skyrius. Rengiant šventinę – koncertinę programą talkins Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės atstovai.

„Kėdainių mūšio šimtmetis – svarbi visam mūsų kraštui data, nes tai buvo reikšmingas įvykis Lietuvos Nepriklausomybei ir naujosios Lietuvos istorijoje. Labai malonu, kad sutapo mūsų ir Šaulių sąjungos atstovų idėjos ir iniciatyvos. Tad suvienysime rajono savivaldybės, šaulių sąjungos, savanorių bei krašto apsaugos pajėgas ir kartu stengsimės surengti didesnį, įdomesnį, bei turtingesne programa minėjimą“, – sakė Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius.

Kelią bolševikams pastojo Kėdainių savanorių įgula

1919 metų pradžioje bolševikinės Rusijos kariuomenės vadovybė planavo puolimu iš šiaurės per Kėdainius apsupti ir užimti Kauną. Priešo grupuotė, kurią sudarė apie 900–1000 karių su kulkosvaidžiais ir artilerija, sausio mėnesį užėmė Šėtą, artėjo prie Kėdainių, kuriuos gynė Kėdainių savanorių įgula, kurią sudarė Panevėžio ir Kėdainių apskrityse apsaugos daliniai – apie 150 savanorių.

Perėjusius į puolimą lietuvių karius parėmė vokiečių artilerijos baterija. Priešo dalinių puolimą iš pietų Eigulių kaimo ir Paobelio dvaro kryptimis sustabdė J. Šarausko vadovaujamas Kėdainių apsaugos būrys. Būrininko P. Lukšio būrys Rusijos kariuomenės dalinius prie Eigulių kaimo puolė iš užnugario. Kautynės truko visą dieną. Priešas iš artilerijos apšaudė Kėdainius. Naktį kautynės nutrūko, Rusijos kariuomenės daliniai ėmė trauktis Šėtos link. Lietuviams padėti iš Kauno atvyko saksų savanorių kuopa su kulkosvaidžiais ir artilerija, buvo parengtas bendro puolimo planas.

Mūšio eigą nulėmė jungtinis puolimas

Vasario 9 d. rytą žvalgydamas priešą prie Taučiūnų žuvo P. Lukšys, pirmasis fronte žuvęs Lietuvos kariuomenės savanoris. Kai vasario 9 d. Lietuvos kariuomenė stiprų smūgį sudavė Rusijos kariuomenės dešiniajam sparnui ir paėmė belaisvių, bolševikai pasitraukė į Šėtą. Vasario 10 d. pagal kartu su vokiečiais parengtą planą apie 80 lietuvių savanorių ir 20 vokiečių pėstininkų su 3 kulkosvaidžiais ir 2 artilerijos pabūklais 3 voromis puolė Šėtą iš vakarų, šiaurės vakarų ir pietų. Neatlaikę lietuvių spaudimo, vokiečių kulkosvaidžių ir artilerijos ugnies bolševikų daliniai pasitraukė į Bukonis.

Per Kėdainių kautynes žuvo 40 lietuvių karių, lietuviams atiteko karo grobis: keliasdešimt šautuvų, daug šovinių, granatų, amunicijos. Po Kėdainių ir Alytaus kautynių žlugo bolševikų planai užimti Kauną.

„Kėdainių mugės“ inf.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.