Rūkymas lovoje nusinešė tris gyvybes

2

Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai pristatė savo praėjusių metų veiklos rezultatus – gelbėjimo ir gaisrų gesinimo statistiką. Praėjusiais metais neapsieita ir be aukų. Nors pareigūnai atsakingai ir pasiaukojamai gesina gaisrus, vykdo gelbėjimo darbus, visuomenės apklausų rezultatuose yra labiausiai verti pasitikėjimo, tačiau vis dar lieka finansavimo užribyje. 

Kėdainių daugiakultūriame centre vykusios metinės veiklos ataskaitos pristatymo atidžiai klausėsi rajono ugniagesiai gelbėtojai.

Kėdainių daugiakultūriame centre vykusios metinės veiklos ataskaitos pristatymo atidžiai klausėsi rajono ugniagesiai gelbėtojai.

Pasak Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Virginijaus Stogevičiaus, praėję metai nebuvo ypatingi gaisrų ir gelbėjimo darbų skaičiumi. „Praėję 2013 metai buvo paženklinti skaičiumi trylika, galbūt kas nors jo baiminosi. Tačiau džiaugiuosi, kad visas kolektyvas yra sveikas, nė vienas tarnybos nepaliko. Be to, patys praėję metai nebuvo išskirtiniai įvykiais, o ir bendra situacija – neblogėjanti“, – sakė V. Stogevičius kartu pridurdamas, kad yra dėkingas kiekvienam ugniagesiui už tarnybą.

Trys žuvusieji gaisruose
Pagal statistinius duomenis, praėjusiais metais rajone kilo 238 gaisrai. Pasak tarnybos viršininko, metai pagal gaisrų skaičių tikrai nebuvo išskirtiniai – jau eilę metų fiksuojamas panašus gaisrų skaičius. „Per paskutinius 20 metų metinis gaisrų vidurkis siekia 210 – 230 gaisrų“, – sakė V. Stogevičius.
Džiugina ir tai, kad nebūta didelių, ilgą laiką trukusių gaisrų. „Didelį gaisrų skaičių sudaro gaisrai, vykę atvirose teritorijose – jų buvo 60. Liepsnojusių namų, ūkinių pastatų skaičius buvo panašus“, – pažymėjo jis.
Deja, praėjusiais metais neapsieita be gaisro aukų – jų būta trijų. „Gaisruose praėjusiais metais žuvo du vyrai ir moteris. Pagrindinė tokios tragiškos baigties priežastis yra neatsargus rūkymas. Vertinant Lietuvos mastu, toks neatsargus žmonių elgesys yra viena pagrindinių gaisrų kilimo priežasčių. Žmonės, rūkydami lovoje, užmiega. Ir visa tai dažnai baigiasi tragiškai“, – konstatuoja V. Stogevičius.

Rasti du skenduoliai
Praėjusiais metais ugniagesiai atliko pusantro šimto gelbėjimo darbų. „Vėlgi didelių gelbėjimo darbų nebuvo. Praktiškai didžioji dauguma darbų buvo pagalbos teikimas specialiosioms tarnyboms – medikams, policininkams. Bet buvo ir keli rimtesni autoįvykiai“, – kalbėjo jis.
Praėjusiais metais rasti du skenduoliai – jų gyvybę pasiglemžė Nevėžis. „Abu skenduoliai rasti toje pačioje tragiškoje vietoje – prie Nevėžio užtvankos, ties Skongalio gatvės galu. Beveik toje pačioje vietoje nuskendo du vyrai, o nuo vienos nelaimės iki kitos buvo praėjusios vos kelios dienos. Per paskutinius 15 metų ten nuskendusių žmonių yra labai daug“, – žmonių neatsargumu stebėjosi viršininkas.

Kasdien budi 25 gaisrininkai
Pasak tarnybos viršininko, praėjusiais metais įsigaliojo priešgaisrinės saugos standartai, kuriose nurodoma, per kiek laiko turi atvykti pagalba tiek miesto, tiek kaimiškosiose vietovėse. „Mieste žmogus pagalbos turi sulaukti per aštuonias minutes, kaime – per aštuoniolika minučių. Išanalizavus visus praėjusių metų įvykius, į standarto rėmus mes telpame“, – sakė jis. Viršininkas pasidžiaugė, kad praėjusiais metais kolektyvo skaičius išliko toks pats. „Valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje yra 53 darbuotojai, iš jų keturi nestatutiniai. Savivaldybių priešgaisrinėje tarnyboje yra 83 etatai – vis dėlto čia yra kelių žmonių trūkumas, – pažymėjo V. Stogevičius. – Bendras gaisrininkų skaičius siekia 130 žmonių, jie dirba keturiomis pamainomis. Kasdien visame rajone budi po 25 gaisrininkus.“
Nors ugniagesiai gali pasigirti didžiausiu visuomenės pasitikėjimu, jų naudojama techninė bazė anaiptol ne visada galima pasitikėti. Kai kuriems gaisrininkų naudojamiems automobiliams yra daugiau nei 30 metų. „Techninės bazės klausimą net sunku kažkaip vertinti. Jei valstybinei priešgaisrinei tarnybai šiek tiek yra atnaujinama bazė, tai savivaldybių komandose tas klausimas yra labai opus. 30 metų turintis automobilis – visi galime suprasti, kad iš jo tikėtis kažko labai daug yra sudėtinga“, – sakė V. Stogevičius. Bene pagrindinė problema – nepakankamas finansavimas.

Lėšų artimiausiu metu nebus
Kėdainių rajono vicemerė Nijolė Naujokienė džiaugėsi ne tik profesionaliu rajono ugniagesių darbu, bet ir rodomu žmogišku jautrumu nukentėjusiesiems. Vis dėlto ji, vertindama sunkią savivaldybės gaisrininkų padėtį, nepažadėjo, kad artimiausiu metu savivaldybės biudžete atsiras lėšų technikos, įrangos įsigijimui. „Suprantu, kad gaisrininkai plikomis rankomis gaisrų neužgesins. Šiandien tiek valstybinė priešgaisrinė, tiek ir savivaldybei priklausanti priešgaisrinė tarnyba turi labai seną techniką ir įrangą. Aš viliuosi, kad prasidėjus naujam programavimo laikotarpiui atsiras galimybė į savivaldybę pritraukti lėšų, kurios galėtų būti panaudojamos priešgaisrinės pagalbos įrangos įsigijimui. Šiandien to padaryti iš biudžeto lėšų neturime jokių galimybių. Gauname sumažintą savarankiškoms funkcijoms atlikti skirtą biudžetą ir žiūrime, kaip išgyventi“, – sakė rajono vicemerė.

2 komentarai

  1. Kedainietis on

    Kaipgi liks lėšų gaisrininkams, jei savivaldybei reikia išpirkinėti pastatus iš koncerno „Vikonda“ – pavyzdžiui, mokėti šimtus tūkstančių litų už buvusią parduotuvę „Saulutė“?

  2. Aha, aha… Ir dar sios kadencijos Tarybos nariai patys sau išmokas pasididino dvigubai. Kaip po tokiu „fintu“ merui ir jo pavaduotojai apsiverčia liezuvis kalbet, kad kone viskam truksta pinigu…

Leave A Reply