Rekordais pažymėti „Lifosos“ metai

3

„Apie praėjusius metus reikia kalbėti iš dviejų pusių. Labiausiai džiaugiamės, kad metus užbaigėme nenuostolingai, mat fosforo trąšų gamintojai išgyveno krizinį laiką. Paskutiniai du praėjusių metų mėnesiai mus ištempė iš nuostolio ir leis skaičiuoti maždaug keturių milijonų eurų pelną“, – apžvelgdamas 2016 metus sakė didžiausios Kėdainių rajono įmonės AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas. 

AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas įsitikinęs, kad užsibrėžtus planus gamykla vykdo tik aukštos darbuotojų kvalifikacijos dėka.

AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas įsitikinęs, kad užsibrėžtus planus gamykla vykdo tik aukštos darbuotojų kvalifikacijos dėka.

Didžiausią įtaką Kėdainių trąšų gamintojams turėjo kainų svyravimai. Pasak bendrovės vadovo, žaliavas teko pirkti brangiai, o produkcija kainų aukštumų nesiekė.

Trijų produktų gamyba rekordinė
„Nepaisant nepalankių aplinkybių, mūsų metinė apyvarta siekė 350 milijonų eurų. Kasdien mes pagamindavome tiek produkcijos, kad jos parduodavome maždaug už vieną milijoną eurų. Džiaugiamės, kad gamybos apimtys didėjo. Jau keleri metai kasmet gamybą didiname maždaug 4–5 procentais. Pernykščiai metai ne išimtis. Džiaugiamės, kad iš penkių gaminamų produktų net trijų gamyba buvo rekordinė. Apibendrinant konstatuojame: dirbome daug ir be nuostolio. Planus ne tik įvykdėme, bet ir viršijome“, – šypsojosi J. Dastikas.

Pelno mažiau, mokesčių daugiau
Nors šįmet pelno rekordų bendrovėje ir nėra. Pasak įmonės vadovo, pernykštis pelningumas maždaug 15 kartų mažesnis negu ankstesniais metais. „Kadangi ankstesni metai buvo labai neblogi, tai pernai mokėjome labai nemažus mokesčius. Į valstybės biudžetą sumokėjome apie 33 milijonus mokesčių, o į savivaldybės biudžetą arti pustrečio milijono eurų. Mūsų finansininkai suskaičiavo, kad kiekvienas gamyklos darbuotojas sumokėjo apie 35 tūkstančius eurų mokesčių“, – sakė bendrovės „Lifosa“ generalinis direktorius.
Pasitikdami Gaidžio metus lifosiečiai net atliko tam tikrą skaičiavimą, kaip pasikeitė kai kurie gamyklos skaičiai nuo buvusių Gaidžio metų iki dabartinių. 2005 metais vienas bendrovės darbuotojas vidutiniškai per metus prekinės produkcijos pagamino 790,6 tonos ir gavo vidutinį 641 euro atlyginimą per mėnesį. 2016 metais vienas darbuotojas prekinės produkcijos pagamino net po 1027,7 tonos, o vidutinis mėnesio atlyginimas buvo maždaug tūkstančiu eurų didesnis nugu 2005-aisiais – 1692 eurai. Skaičiai tikrai iškalbingi.

Daugėja konkurencijos
Nepaisant to, kad fosforo trąšų gamintojams metai nebuvo lengvi – Kėdainiuose gamyba vyko visu pajėgumu. „Mes dirbome be sustojimų ir be jokių incidentų. Žaliavas savo darbui vežėmės iš Kovdoro, Pietų Afrikos Respublikos, Maroko ir Kazachstano. Mūsų situaciją gana apsunkino dviejų naujų didelių fosforo trąšų gamyklų atsiradimas. Maroke buvo pastatyta maždaug septynis kartus didesnė negu mūsų gamykla, gaminanti fosforo trąšas, o Saudo Arabijoje – penkis kartus už mus didesnė gamykla. Tad nenuostabu, kad, Maroke iškilus gamyklai, marokiečiai mums pabrangino žaliavas. Tokiu būdu mes turėjome ieškoti kitų šaltinių. Rinkomės Pietų Afriką, bet iš ten atsivežti žaliavas kainuoja brangiau“, – trąšų gamybos subtilybes aiškino J. Dastikas.

Kasdien lifosiečiai pagamindavo tiek produkcijos, kad jos parduodavo maždaug už vieną milijoną eurų.

Kasdien lifosiečiai pagamindavo tiek produkcijos, kad jos parduodavo maždaug už vieną milijoną eurų.

Produkcija – bveveik visam pasauliui
Net ir didėjant konkurencijai lifosiečiai nemažina gamybos apimčių ir sėkmingai parduoda pagamintą produkciją. „Nors pardavimų kainos mūsų ir nedžiugino. Tik pastaraisiais mėnesiais jos pradėjo augti, mes nesiskundžiame pardavimais. Fosforo trąšas pernai pardavėme į 26 šalis. Daugiausia mūsų pirkėjų yra Europoje: Kėdainiuose pagamintos trąšos keliavo į Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Turkiją, Airiją, Belgiją. Dalis pasiekė Jumgtines Amerikos Valstijas, Argentiną, Rumuniją, Italiją, Bulgariją. Lietuvoje liko arti dviejų procentų mūsų parduotų fosforo trąšų. Pagrindinis mūsų pagamintų pašarinių fostafų pirkėjas yra JAV – į užatlantę iškeliauja apie 36 procentai produktų. Dar pašarinius fosfatus noriai perka vokiečiai, lenkai, prancūzai, čekai, danai. Šį produktą išvežame į 22 šalis, o Lietuvoje jo lieka apie 1,6 procento. Aliuminio fluorido pardavimų geografija nėra labai plati. Didžiąją dalį jo parduodame Rusijai, po to rikiuojasi Švedija ir nedidelė dalis tenka Japonijai“, – pardavimų statistiką vardijo J. Dastikas.
Didžioji dalis bendrovėje „Lifosa“ pagamintos produkcijos iš Kėdainių iškeliauja geležinkeliu – juo išvežama apie 2,7 milijono tonų produkcijos. Vėliau apie du milijonai tonų laivais pasklinda po pasaulį. O automobiliais išvežama apie 120 tūkstančių tonų produkcijos. Trąšų gamintojai suskaičiavo, kad 2016 metais produkciją vežė 5116 automobiliai. Sustačius juos vieną paskui kitą, kolonos ilgis siektų apie 90 kilometrų. Toks atstumas yra nuo Kėdainių iki Radviliškio.

Arti 21 milijono eurų pernai investuota į naujo tirpaus amofoso cecho, kurį planuojama atidaryti kitų metų pavasarį, statybą.

Arti 21 milijono eurų pernai investuota į naujo tirpaus amofoso cecho, kurį planuojama atidaryti kitų metų pavasarį, statybą.

Kitąmet – naujo cecho atidarymas
Tik ką pasibaigusiais 2016 metais „Lifosoje“ netrūko investicijų. Iš viso investicijų krepšelis siekė apie 23 milijonus eurų. Daugiausia, arti 21 milijono, investuota į naujo tirpaus amofoso cecho statybą. Jau kitų metų kovo mėnesį trąšų gamintojai planuoja naujojo cecho ir sandėlio atidarymą. Tos trąšos bus skirtos kapiliariniam laistymui. Kol kas tokios trąšos sėkmingai gaminamos Izraelyje, dar nedideliais kiekiais Rusijoje ir Belgijoje. „Mūsų cechas suplanuotas modernus, šiuolaikiškas ir pajėgus. Planuojame, kad per metus jame bus pagaminama apie 30 tūkstančių tonų tirpaus amofoso“, – geromis naujienomis dalijosi J. Dastikas.
Be naujojo cecho, investicijų sulaukė ir kiti gamyklos cechai: plėstas pašarinių fosfatų sandėlis, atlikti svarbūs montavimo, atsinaujinimo darbai.

Dėmesys aplinkosaugai ir darbų saugai
Gamyklos vadovai džiaugiasi, jog praėjusiais metais įmonė išvengė incidentų darbe. „Dau dėmesio skiriame prevenciniam darbui. Mūsų bendrovėje klaidų negali būti, nes jos kainuoja labai daug. Tad nuolat vykdome įvairius mokymus, tobulėjame. Tik aukštos darbuotojų kvalifikacijos dėka mes pasiekiame planuojamų rezultatų“, – sakė net 47 metus „Lifosai“ atidavęs jos vadovas.
Kėdainiečiai akylai stebi ir aplinkos apsaugos gamykloje klausimus. Nemaža dalis vyresnių miestiečių dar mena laikus, kai pūstelėjus vėjui nuo gamyklos mieste jausdavosi aštrus kvapas ar lyjant lietui lydydavosi moterų kojinės. „Dabar tai likę senuose prisiminimuose. Į aplinkos apsaugą kasmet investuojame tūkstantines sumas. Mūsų darbas akylai stebimas ir kontroliuojamas. Galime tik pasidžiaugti, jog leistinų taršos normų mes ne tik kad nepasiekiame, bet išmetimų į aplinką turime bemaž du kartus mažiau negu galima“, – konstatavo J. Dastikas.

3 komentarai

  1. darbininkas iš lifosos on

    Grynos pasakos, darbininkai net panašių algų negauna, ta vidurkį sukelia administracija, kur algos labai didelės. Be to 2016 -ais palyginti su 2015 paprastų juodadarbiu algos sumažejo beveik 100 euru per menesi.

  2. Gryna tiesa, ir dar prideciau, kad siemet nebuvo ne maziukes kaledines dovaneles. Net mazos firmeles ir tos po baronka pasidalino , o cia nieko

Leave A Reply