„Esame nusivylę mūsų rajono valdančiąja dauguma. Galvojome, kad būsime išgirsti ir mūsų prašymai bus patenkinti. Tačiau turime pripažinti, kad gyvename su tokia valdžia, kuriai svarbiau sausi planai, o ne argumentuoti žmonių prašymai“, – pasibaigus paskutiniajam rajono Tarybos posėdžiui sakė jame dalyvavę būsimų pirmokų tėveliai.

taryba_2642Bene daugiausia diskusijų ir ginčų kėlė klausimas dėl Kėdainių rajono mokyklų tinklo pertvarkos plano.
2012 metų vasario mėnesį patvirtintame rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarkos plane buvo numatyta, kad po kelerių metų Kėdainių mieste bus išgryninta švietimo įstaigų sistema: liks dvi keturmetės gimnazijos, trys progimnazijos ir ikimokyklinės įstaigos. Tačiau tokį planą pakoreguoti norėjo mokyklų – darželių „Vaikystė“ ir „Puriena“ bendruomenės, kurios išsakė norą tęsti pradinį vaikų mokymą savo įstaigose.

Bendruomenės prašymai neišgirsti
Daug aistrų sukėlę ginčai liko be gyventojų norimo rezultato – keturiolikos Tarybos narių sprendimu pirmosios klasės nuo šių metų rugsėjo nei „Purienoje“, nei „Vaikystėje“ nebus formuojamos. Pasak aktyviai už vaikų gerovę kovojančių tėvų, pertvarkant švietimo tinklą yra daug klausimų, tačiau nėra į juos atsakymų. „Jūs sprendžiate prieš visuomenę. Gaila, kad į šoną nustūmėte tėvus, kurie siekia geresnės aplinkos savo vaikams. Nebūdami lankstūs vienų įstaigų interesus tenkinate, o prieš kitus užsimerkiate“, – sakė tėvų vardu posėdyje kalbėjusi Žaneta Žilinskienė.
Ne visi patikėjo ir rajono vadovų pažadais sėkmingai įdarbinti darželiuose – mokyklose dabar dirbančius kvalifikuotus pedagogus.
„Negalime pritarti tam, kad užsimerkiama prieš kraštiečių siekį savo vaikams sukurti kuo saugesnę, patikimesnę ir kokybiškesnę gerovę. Juk „Vaikystė“ bene vienintelė rajone savo veikloje taiko alternatyvų Montesori ugdymo metodą. Mano abu sūnūs baigė šią įstaigą ir gavo puikius mokslo pamatus joje“, – nepritarimą naikinti mokyklose – darželiuose pradinį ugdymą komentavo Ekonomikos ir biudžeto komiteto narys Saulius Grinkevičius.
Verslo ir ūkio komiteto narys Boleslovas Rinkevičius sprendimą naikinti pradinį ugdymą darželiuose pavadino buldozeriniu principu. O Švietimo ir kultūros komiteto narys Rimgaudas Rimošaitis pasakė, kad ir vėl suveikė visko griovimo bei naikinimo mašina. Tačiau R. Rimošaičio kolega darbietis Antanas Mikalauskas įsitikinęs, jog priimtą sprendimą nekoreguoti švietimo tinklo plano padiktavo sveikas protas: „Kurį laiką dvejojau, kaip pasielgti, bet įsiskaičiau į iš anksto sudarytus planus ir įsitikinau, kad negalime išimtimis griauti sistemos. Manau, kad pradinį ugdymą vis tiek po metų darželiuose būtų tekę naikinti. Tad kam kasmet kurstyti emocijas. Manau, jog pasielgėme teisingai.“

Patvirtino deficitinį biudžetą
Dauguma Tarybos narių, išklausiusi opozicijos priekaištus bei pastabas, vieningai pritarė ir deficitiniam šių metų biudžetui. „Manau, kad šiųmetis biudžetas parengtas gana vidutiniškai ir turi keletą minusų. Apmaudu, jog rajono vadovai nebando išsamiau įsigilinti, kuo pamatuotos Valstybinės mokesčių inspekcijos prognozės dėl gyventojų pajamų mokesčių didėjimo. Trūksta įsigilinimo į pajamų gavimo galimybes. Lengviausia pasakyti, jog taip prognozuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, tačiau derėtų išsiaiškinti, kiek tos prognozės pagrįstos“, – sakė S. Grinkevičius. Nerimą jam kelia ir tai, jog Taryba gana lengvai pritarė biudžetui, pagal kurį biudžetinių įstaigų darbuotojams trūksta net pusantro mėnesio atlyginimų lėšų.

Liberalų ir centro sąjungos atstovai Taryboje (iš dešinės) Saulius Grinkevičius, Steponas Navajauskas ir Tomas Valevičius nemano, kad sprendimas naikinti pradinį ugdymą mokyklose - darželiuose yra tinkamas.

Liberalų ir centro sąjungos atstovai Taryboje (iš dešinės) Saulius Grinkevičius, Steponas Navajauskas ir Tomas Valevičius nemano, kad sprendimas naikinti pradinį ugdymą mokyklose – darželiuose yra tinkamas.

Planuojamos didesnės pajamos
Biudžeto ir finansų skyriaus vedėjo Alvydo Mažeikos teigimu, 2014 metais planuojama gauti biudžeto pajamų 124 mln. 785,4 tūkst. litų. Palyginus su 2013 metų patikslintu planu, minėtos pajamos didėja 1,6 proc., arba beveik dviem milijonais litų. 61 mln. 255 tūkst. litų planuojama gauti pajamų savivaldybės savarankiškoms funkcijoms vykdyti, kurių palyginus su 2013 m. planu didėja 17,1 proc., arba 8 mln. 942 tūkst. litų. 2014 metams savivaldybės savarankiškoms funkcijoms vykdyti iš valstybės biudžeto perkelta socialinėms pašalpoms 10 mln. 495 tūkst. litų, papildomai skirta lėšų atlyginimų atkūrimui – 224 tūkst. litų ir visuomenės sveikatos priežiūrai – 297 tūkst. litų. Gyventojų pajamų mokesčio, gaunamo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, palyginus su 2013 m. planu numatoma gauti daugiau 27,0 proc., arba 7 mln. 859 tūkst. litų.

Tikslinės dotacijos mažės
Specialiosios tikslinės dotacijos skirta 55 mln. 756,3 tūkst. litų, 10,0 proc., arba 6 mln.227 tūkst. litų, mažiau nei 2013 metais planuota, nes socialinės pašalpos perduotos savivaldybėms. Specialioji tikslinė dotacija sudaro 44,7 proc. bendrų savivaldybės biudžeto pajamų. Specialią tikslinę dotaciją valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybei) funkcijoms atlikti skiria valstybės institucijos ir įstaigos, kuruojančios atitinkamas funkcijas. 2014 metams daugiau skirta: socialinei paramai mokiniams – 639,5 tūkst. litų, melioracijai – 405 tūkst. litų, socialinėms paslaugoms (soc. rizikos šeimoms) – 269,2 tūkst. litų ir naujoms visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms (mokinių visuomenės sveikatos priežiūrai – 356,3 tūkst. litų ir visuomenės sveikatos stiprinimui – 258,8 tūkst. litų) – 615,1 tūkst. litų. Mažiau skirta socialinėms išmokoms – beveik 10 mln. litų.
Lėšų moksleivio krepšeliui finansuoti skirta 35 mln. 827 tūkst. litų. Palyginus su 2013 metais lėšos mažėja 2,8 proc., arba 1 mln. 19,9 tūkst. litų, dėl sumažėjusių mokinių skaičiaus, nors mokinio krepšelis ir padidėjo nuo 3310 litų iki 3348 litų sutartiniam mokiniui.
Valstybės investicijų programai žinybinių ministerijų ministrų įsakymais skirta šešių objektų renovacijai 5 mln. 92 tūkst. litų, tai 2 mln. 842 tūkst. litų, arba 2,2 karto, daugiau, nei buvo planuota 2013 metais.

Gimnazija gavo dovaną
Be minėtų daugiausia diskusijų sukėlusių klausimų, Taryba pritarė sprendimui leisti Šviesiajai gimnazijai perimti greta jos esantį nenaudojamą labdaros ir paramos fondo „Viltis – Vikonda“ pastatą. Neprieštarauta ir „Atžalyno“ gimnazijos norui įsigyti lengvąjį automobilį, kuriuo vaikai bus vežiojami į olimpiadas bei konkursus.
Pritarta ir savivaldybės administracijos direktoriaus ataskaitai bei patvirtinta Tarybos Kontrolės komiteto 2014 metų veiklos programa.

About The Author

Related Posts

2 Responses

  1. Aurimas

    Prieš kelerius metus, būdami opozicijoje, Darbo partijos nariai sriūbavo, esą savivaldybė nesugeba subalansuoti biudžeto ir ,,baigiama praskolinti“. Dabar skolos tik didėja, tačiau visais Darbo partijai priklausančiais ruporais trūbinama, kad ,,viskas gerai“. Kažkas čia ne taip…

    Atsakyti
  2. Rimas

    Cha, cha! „Darbiniams“, matyt, įgriso nuolatiniai „Kėdainių mugės“ priminimai apie tai, kad už savivaldybės pinigus ,,Vikonda“ atsikratė nenaudojamo buvusios „Saulutės“ parduotuvės pastato, tad dabar nutarta pasitaisyti: dar vieną senamiestyje keliolika metų nenaaudotą psatatą nutarta ne parduoti, o dovanoti. Kažin ar tą dovaną nebus patikėta rekonstruoti „Vikstatai“? Taip pinigus galima atsiimti kur kas subtiliau ir mažiau pastebimai. Pagyvensim – pamatysim…

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.