Šalies vyriausybė pasidavė visuotiniam spaudimui ir nusprendė – sumažintos pensininkų ir neįgaliųjų išmokos bus pradėtos kompensuoti dar šiais metais. „Kėdainių mugė“ pasiteiravo, ką apie tokį sprendimą mano rajono senjorus ir neįgaliuosius vienijančios draugijos. Ar toks vyriausybės nutarimas yra realiai įgyvendinamas? O gal tai – eiliniai, priešrinkiminiai pažadai labiausiai pažeidžiamam visuomenės sluoksniui? 

I. Stanislauskienė: „Mums, garbaus amžiaus žmonėms, teisėtai priklausančią pinigų sumą telieka tik išsireikalauti.“

I. Stanislauskienė: „Mums, garbaus amžiaus žmonėms, teisėtai priklausančią pinigų sumą telieka tik išsireikalauti.“

Šalies vyriausybė sausio pabaigoje nutarė, kad krizės metu sumažintas senatvės ir neįgalumo pensijas kompensuoti padės padidintas alkoholio akcizo mokestis. Apskaičiuota, kad iš viso pensijų kompensavimui reikės 443 mln. litų, tačiau šiais metais tam reikės 88,6 mln. litų, arba 20 proc. kompensavimui reikiamos visos sumos. Likusi suma bus kompensuota 2015 m. ir 2016 m. Toks pensijų kompensavimo sprendimas bus svarstomas kovo mėnesį Seime. Tai palies apie 500 tūkst. Lietuvos senatvės pensininkų ir neįgalių žmonių.

Badauti ir streikuoti nesiruošia
Kėdainių miesto brandaus amžiaus žmonių klubo „Rudenėlis“ vadovės Kristinos Župerkienės teigimu, klubo nariai per daug šių nutarimų nekomentuoja ir neanalizuoja – tiesiog laukia tikėdamiesi, kad kalbos taps realybe. „Žinoma, žmonės nori, kad tos pensijos būtų grąžintos. Senjorai guodžiasi, kad jų pensijos ir taip mažos, todėl visi laukia, kada jos bus pradėtos grąžinti. Tačiau vis tiek neaišku, kaip čia viskas bus“, – kalbėjo K. Župerkienė. Ji teigė, kad 70 draugijos narių yra ramūs žmonės, todėl nei badauti, nei streikuoti, nei duoti valstybės į teismą nesiruošia.
„Senjorai ramiai visą šią situaciją priima. Tad jei valdžia nuspręs grąžinti viską iš karto – gerai, jei dalimis – irgi gerai, lauksim grąžinimo“, – sakė pašnekovė.

Reikia išsireikalauti
Pasak Irenos Stanislauskienės, senjorų klubo „Branda“ vadovės, sumažintos pensijos privalo būti grąžintos. „Keista valdžios žmonių nuomonė, kad nėra pinigų grąžinimui. Iki tol, kol valdžios žmonės nesugalvojo susigrąžinti neišmokėtas algas sau, ir aš taip maniau. Tačiau pirma reikėjo galvoti apie tuos, kuriems sunku gyventi, kuriems svarbus kiekvienas litas. Todėl pensijos privalo būti kompensuojamos nieko nelaukiant. Tačiau vėlgi klausimas, kaip tai pavyks padaryti, kai valstybė kompensuoti išmokas šiuo metu tikrai nėra pajėgi“, – mano I. Stanislauskienė. Moters teigimu, įsisiūbuojant krizei daug kam pensijos buvo gerokai nurėžtos, tačiau tuokart ji tokį sprendimą palaikiusi – tuo metu valstybei buvo sunku, todėl padėti savai šaliai kapanotis iš sunkmečio buvo būtina. „Bet dabar valdininkai, Seimo nariai po Konstitucinio teismo išaiškinimo paskubėjo susikelti atlyginimus sau. O mums, garbaus amžiaus žmonėms, teisėtai priklausančią pinigų sumą telieka tik išsireikalauti“, – sakė pašnekovė.

Rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkas R. Dubosas itin skeptiškai vertina valdžios pažadus grąžinti nusavintas išmokas.

Rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkas R. Dubosas itin skeptiškai vertina valdžios pažadus grąžinti nusavintas išmokas.

Neįgalieji nuskriausti dvigubai
Labai skeptiškai šį vyriausybės nutarimą vertina ir Kėdainių rajono neįgaliųjų draugijos nariai. Jos vadovas Rimantas Dubosas sakė, kad tiek draugijos nariai, tiek ir jis pats netiki valstybės pažadais. „Aš pats tikrai netikiu, kad išmokos bus grąžintos. Ypač nesąžininga yra tai, kad seimūnai, teisėjai, valdininkai pirmiau algas pasididino sau. O paprastas žmogus liko už borto“, – nuoskaudos neslėpė pašnekovas. Jis teigė manantis, kad sumažintų pensijų grąžinimas tėra tik eiliniai priešrinkiminiai pažadai. 780 rajono neįgaliųjų vienijančios draugijos pirmininkas R. Dubosas sakė esąs įsitikinęs, kad šie pažadai tik ir liks pažadais.
Be to, šalies neįgalieji ir taip yra nuskriausti valstybės – jiems dar iki krizės buvo gerokai nurėžtos išmokos, kurios taip pat dar nėra kompensuotos.

Atsisakė priimti
Lietuvoje jau yra senatvės pensininkų, kurie dėl neišmokėtų pensijų kompensavimo yra kreipęsi į teismą. Tokiu keliu pra­šoma iš vals­ty­bės 2010–2012 me­tais dir­bu­siems pen­si­nin­kams pri­teis­ti beveik du milijardus li­tų, kaip ne­iš­mo­kė­tos vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo se­nat­vės ar­ba vals­ty­bi­nės pen­si­jos da­lį. Tokių prašymų pagrindas – LR Seimo So­cia­li­nių iš­mo­kų pers­kai­čia­vi­mo ir mo­kė­ji­mo lai­ki­no­jo įsta­ty­mo pa­tai­sos.
Kėdainių rajone iki šiol buvo vienas besikreipusysis. „Į mūsų teismą  dėl 2010-2011 m. neišmokėtos pensijos dalies  grąžinimo yra kreipusis viena Kėdainių gyventoja, tačiau jos skundą atsisakyta priimti kaip neteismingą Kauno apygardos administraciniam teismui“, – sakė Rūta Norkienė, Kauno apygardos administracinio teismo teisėjos padėjėja.
Iki šiol nėra bendro sutarimo, ar bus grąžintos mirusių pensininkų pensijos.

About The Author

Related Posts

One Response

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.