Pastarosios poatostoginės savaitės ne vienam mokiniui buvo itin darbingos – sausio viduryje turėjo paaiškėti pirmojo mokslo metų pusmečio rezultatai. 

Nors mokyklų vadovai teigia, kad pažymiai pusmečių vidurkiuose apvalinami mokinių naudai, kai kurie pedagogai tam daro išimčių.

Nors mokyklų vadovai teigia, kad pažymiai pusmečių vidurkiuose apvalinami mokinių naudai, kai kurie pedagogai tam daro išimčių.

Mokytojams skaičiuojant pažymius ir vedant jų vidurkius, susidarė įvairių situacijų – vieni pažymiai buvo aiškūs ir tenkino tiek pedagogus, tiek mokinius, kiti pažymiai svyravo ir tik nuo lemiamų atsakymų priklausė pakils ar nukris.

„Ryte“ gerais pažymiais nesimėtoma
Nemažai sąmyšio praėjusios savaitės gale kilo „Ryto“ pagrindinėje mokykloje, kur ne vienas mokytojas savotiškai „nubaudė“ mokinius už plepumą, pamokų nelankymą ar kitas vaikiškas išdaigas ir savaip interpretuodamas pusmečio vidurkių pažymius apvalino ne vaikų naudai.
„Mano vaiko vienos pamokos vidurkis yra aštuoni su puse ir mokytoja pusmetį įvertino aštuoniais, sakydama, kad labai gerais pažymiais nesimėto. Kito vaiko vieno dalyko pažymiai gana geri – du aštuonetai ir keturi devintukai, tačiau pusmetyje įrašyta tik aštuoni. Dar teko girdėti, kad trečia mokytoja esant vidurkiui arti aštuonių, vis tiek suapvalina iki septynių. Reikia pripažinti, kad vaikai, ypač jaunesni, labai skausmingai išgyvena tokį jų pažymių sumenkinimą. Jiems tiesiog užmušama mokymosi motyvacija“, – guodėsi į redakciją paskambinusi vieno šeštoko mama.

Ketvertui daromos išimtys
Paskambinus „Ryto“ pagrindinės mokyklos direktoriui Albinui Stankevičiui, jis atsakė, kad paprastai vidurkiai skaičiuojami vaiko naudai, bet mokytojas kiekvieną atvejį gali įvertinti individualiai. „Pusmečio pažymiai priklauso nuo darbų vertės. Suprantu kolegas, kurie labiausiai žiūri, kokie pažymiai buvo už kontrolinius ir atsiskaitomuosius darbus. Aš pats asmeniškai visada rašau pažymį mokinio naudai, tik norint turėti ketvertą, vidurkis turi būti ne mažesnis negu 3,75“, – sakė A. Stankevičius.

Vadovaujasi matematikos taisyklėmis
Jo kolega iš „Aušros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinės mokyklos Ovidijus Kačiulis taip pat sakė, kad skaičiuojant pusmečių vidurkių pažymius paprastai pasitelkiamos matematikos taisyklės: „Matematikoje apvalinant galioja labai aiškūs dėsniai, tai mes juos taikome ir vertindami mokinius. Mano rekomendacija paprasta – jei pažymys yra ribinis, turi penkias dešimtąsias, tada reikėtų apvalinti į didžiąją pusę. Yra buvę atvejų, kai mokinio vidurkis siekė 7,3, bet jam buvo išvestas aštuonetas. Tiesiog mokytojas matė labai akivaizdžią vaiko pažangą ir pažymį parašė kaip paskatinimą.“

Viską lemia nustatytos taisyklės
„Panašios nuomonės buvo ir Juozo Paukštelio pagrindinės mokyklos vadovė Danutė Vitauskienė, ir „Atžalyno“ gimnazijos direktorius Gintaras Petrulis, ir Šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė. Jų teigimu, kiekvienas kolektyvas išdiskutuoja ir pasitvirtina pažangumo bei vertinimo tvarką. „Turime vertinimo tvarką ir jokių diskusijų nekyla, o jei mokytojas negali apsispręsti, į kurią pusę apvalinti pažymį, tada pasiūlo vaikui atlikti papildomą darbą, tada viskas ir paaiškėja“, – sakė G. Petrulis. Pasak V. Liutkienės, gimnazistai lengvų pažymių negauna, jie vertinami už brandžius darbus, tad visi pažymiai yra vienodai svarbūs skaičiuojant vidurkius. „Mes taikome aritmetinį suapvalinimą. Tačiau turiu pastebėti, kad pažymiai nebūtinai tiksliai atskleidžia vaiko žinias. Pasitaiko atvejų, kad mokinio žinojimas yra gerokai geresnis negu pusmečio pažymiai. Čia jau viską sudėlioja į savo vietas egzaminų rezultatai“, – savo nuomonę išsakė V. Liutkienė.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.