Pupų ir žirnių laukuose vis daugiau

2016-ieji metai yra paskelbti tarptautiniais ankštinių kultūrų metais. Ta proga pačiame Lietuvos viduryje, Kėdainių rajone Dotnuvos seniūnijoje ūkininkaujančio ūkininko Algimanto Kižausko valdose, buvo surengta tarptautinė ankštinių kultūrų šventė. 

„Iš hektaro reikia prikulti bent po tris tonas ankštinių kultūrų, kad nebūtų nuostolio“, – sakė bendrovės „Agrosfera“ direktorius Arminas Kildišis.

Į ją susirinko daugybė Lietuvos ūkininkų, agronomų, netrūko ir svečių iš Latvijos, Lenkijos, Ukrainos bei lietuvišku derliumi besidominčio Egipto, Ispanijos, Indijos.

Daugėja plotų, gerėja derlius
Renginį organizavusių net kelių firmų atstovai teigė, kad pastaruoju metu ankštinių kultūrų Lietuvos laukuose sparčiai daugėja. „Lietuva tampa svarbiu žaidėju auginant pupas ir žirnius. Šįmet žirnių mūsų šalies laukuose auginama net tris kartus daugiau negu pernai. Šiųmečiai žirnių laukai siekia 200 tūkstančių hektarų, o pupų – 70 tūkstančių hektarų. Lietuvos laukai yra tinkami ankštinių kultūrų auginimui, tačiau ūkininkams netrūksta iššūkių – ypač kovojant su ligomis. Ankštinių kultūrų bumas prasidėjo nuo 2014 metų, kai joms skirta parama. Pirmaisiais metais ūkininkai negalėjo pasigirti dideliais derliais, tačiau pernai jau pasiekta nemenkų rekordų: pupų kai kas kūlė po 6–7 tonas iš hektaro, o žirnių 5–6 tonas. Paprastai skaičiuojame, jog iš hektaro reikia prikulti bent po tris tonas ankštinių kultūrų, kad nebūtų nuostolio“, – sakė bendrovės „Agrosfera“ direktorius Arminas Kildišis.

A. Kižausko pupos ir žirniai atrodo gana neblogai.

Pirmametis pasipriešinimas dingo
Ankštinių kultūrų šventėje apsilankiusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ne tik apžiūrėjo pupų ir žirnių laukus, bet ir daug kalbėjosi su ūkininkais apie jų auginimą bei realizavimą. „Ankštinės kultūros puikiai tinka sėjomainai, tad džiugina faktas, jog jų laukuose matome vis daugiau. Juk mūsų laukuose net 75 procentus plotų užima javai, tad reikia alternatyvų. Pradžia nebuvo lengva. Dauguma ūkininkų, išgirdę, kad dėl žalinimo reikia auginti pupas ar žirnius, reiškė nepasitenkinimą, esą šios kultūros netinkamos mūsų laukams. Dabar matome, kad situacija nėra prasta. Derliai vis didėja, o ir parduoti pupas bei žirnius nėra sunku. Didelė dalis ankštinių keliauja į Indiją. Manau, kad ankštiniai turi dvejopą naudą: tai gana pelningos kultūros. Be to, jų auginimas suteikia atgaivą žemei“, – sakė V. Baltraitienė.

Petras Vaitelis žirnių augina net daugiau negu priklauso.

Ūkininkai semiasi patirties
Renginio šeimininkas Algimantas Kižauskas žirnius ir pupas augina jau trečius metus. Šįmet jo ūkyje auga po 80 hektarų žirnių ir pupų. „Pamažu išmokstame juos auginti. Pernai sulaukėme tikrai neblogo derliaus – žirnių kūlėme po 6 tonas iš hektaro. Žirniai truputį kaprizingi, bet tik juos nuimant. Mat kai subręsta, laukti negalima nė dienos, tenka iš karto kombainui važiuoti į laukus, kitaip derlius nugula prie žemės ir sunkiai paimamas. Neblogos ir žirnių supirkimo kainos. Dalį sutarčių darėme iš anksto ir suderėjome žirnius parduoti po 260 eurų už toną. Pupų pernai kūlėme po keturias tonas iš hektaro. Labai gerai, kad sulaukėme tokios šventės. Jos metu ūkininkai gauna daug žinių ir informacijos apie žirnių auginimą“, – sakė patyręs ūkininkas A. Kižauskas.

A. Dumbinskas pasirinko auginti pupas ir jų šįmet pasėjo net 38 hektarus.

Ankštinių šventėje apsilankęs ūkininkas Petras Vaitelis atviravo, kad žirnius auginti pradėjo prieš dvejus metus: „Pagal mano ūkio dydį ankštinių dėl žalinimo turėčiau auginti septynis hektarus, bet auginu dešimt. Aš žirnius auginu naudodamas kuo mažiau įvairių cheminių medžiagų, tai dideliais derliais pasigirti negaliu. Mano galva, geriau porą kartų žirnių lauką išakėti ekologinėmis akėčiomis negu nupurkšti cheminiais preparatais. Nors cukriniai runkeliai ar kviečiai ir būtų pelningesni, tačiau žirnius renkuosi dėl sėjomainos. Šįmet žirniai atrodo gana gerai. Juos sėjau balandžio pradžioje maždaug į 6 centimetrų gylį. Jie puikiai sudygo. Pradžioje gal ir trūko drėgmės, bet vėliau gavo visko – ir lietaus, ir šilumos. Belieka sunokinti derlių ir nukulti.“
Ūkininkas Aidanas Dumbinskas antrus metus augina pupas. Šįmet jų plotai siekia 38 hektarus. „Pernai nebuvo labai didelis derlius, kūlėme maždaug pusketvirtos tonos iš hektaro. Praėjusiais metais mano pupas puolė šokoladinė dėmėtligė, jos kentėjo nuo sausros. Šįmet pupų laukai atrodo gerokai gražiau.
Parduodant pupas, kaip ir kitas kultūras, tenka gerokai pasukti galvą, kokias sutartis rinktis, ar jas sudaryti iš anksto, ar laukti derliaus. Pernai naudingesnės buvo išankstinės sutartys“, – pasako A. Dumbinskas.

V. Baltraitienė apie ankštinių kultūrų auginimą daug diskutavo su šventės šeimininku A. Kižausku.

Laukia dvigubai didesnio derliaus
Žemės ūkio ministerijos atstovų teigimu, šįmet Lietuva laukia net 50 proc. didesnio žirnių ir pupų derliaus – tai sudarytų dešimtadalį viso šalies grūdų derliaus. Susižavėję lietuviškų žirnių kokybe, mūsų šalimi netikėtai susidomėjo ir milžiniška Indijos kompanija, prekiaujanti žemės ūkio produkcija visame Azijos regione.
Žirnių pasėlių plotų statistika rodo, kad 2014 m. Lietuvoje buvo deklaruota 41 tūkst. ha, 2015 m. – 79 tūkst. ha, 2016 m. – net 154 tūkst. ha žirnių. Daugiausiai šių baltyminių kultūrų deklaruota tradiciniuose grūdų auginimo rajonuose: Raseinių, Biržų, Panevėžio, Radviliškio savivaldybėse. Pasak specialistų, neabejotinai tokį žirnių auginimo „bumą“ lėmė ir paklausa, ir pasikeitusi ES bendroji žemės ūkio politika. Norėdami gauti visą tiesioginę išmoką, augintojai privalo vykdyti „žalinimo“ (t. y. vykdyti klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą) reikalavimus, o žirnių auginimas tam kuo puikiausiai tinka. Už tai žirnių augintojams yra mokama 48 eurų už hektarą dydžio išmoka. Be to, papildomai, yra numatyta atskira parama baltyminiams augalams – 88 eurai už hektarą.

Žirnių ir pupų auginimo aktualijomis domėjosi Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas (kairėje) ir Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius.

Pasak ŽŪM specialistų, brangstant trąšoms, ūkininkai siekia išnaudoti ankštinių augalų privalumus. Auginti žirnius naudinga ne tik dėl to, kad jų grūduose yra daug baltymų, angliavandenių, mineralinių druskų, aminorūgščių ir vitaminų, reikalingų gyvuliams, bet ir dėl to, kad jie praturtina dirvožemį natūraliu azotu ir dirvoje palieka daug organinių medžiagų.
Žirnius Lietuvoje superka kelios grūdų supirkimo įmonės. 2014 m. jų kainos svyravo iki 730 Lt už toną, o jau 2016 m. – apie 250 eurų. Lietuviškus žirnius noriai perka indai, o pupos vis dažniau keliauja į Norvegiją.