Protmūšyje demonstravo Kėdainių krašto ir Lietuvos istorijos žinias

0
Protmūšyje dalyvavo devynios 7-8 klasių komandos.

Protmūšyje dalyvavo devynios 7-8 klasių komandos.

Ar iškart atsakytumėte, kokiame šalies laikraštyje 1918 metais buvo paskelbta Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto deklaracija? Arba kokie du būsimieji prezidentai šį aktą pasirašė?

Šiuos ir kitus klausimus bandė įveikti 7-8 klasių mokiniai, dalyvavę Lietuvos nepriklausomybės 25-mečiui paminėti skirtame protmūšyje, vykusiame Daugiakultūriame centre.

Apjungė kėdainių ir Lietuvos istoriją

Kėdainių rajono istorikai, kartu su Daugiakultūriu centru ir Krašto muziejumi jau 15 metų mokiniams rengia istorinių žinių apie Kėdainių kraštą viktorinas. Tačiau šiais metais Lietuva mini 25-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, tad nuspręsta surengti vieną bendrą protmūšį, kuriame mokiniai atsakinėtų į klausimus, susijusius tiek su Kėdainių krašto istorija, tiek ir su Lietuvos valstybingumą žymėjusiais laikotarpiais.

„Norėjome mokiniams parodyti, kokie pokyčiai šalyje vyko pirmosios nepriklausomos Lietuvos metais nuo 1918 metų iki 1941, bei nuo 1990 metų iki mūsų dienų. Ypač stengiamės pabrėžti ir išryškinti tuos įvykius, kurie tampriai susiję su Kėdainių kraštu“, – sakė Audronė Pečiulytė, Daugiakultūrio centro vadovė bei viena iš protmūšio organizatorių.

Pasak A. Pečiulytės, žinodami savo istoriją, tapsime labiau pilietiški ir patriotiški.

Pasak A. Pečiulytės, žinodami savo istoriją, tapsime labiau pilietiški ir patriotiški.

Svarbių įvykių būta nemažai

Praėjusį penktadienį į centrą sugužėjo 7-8 klasių mokiniai, šią savaitę protmūšis bus organizuotas ir vyresnių klasių mokiniams.

Pasak pašnekovės, daugelis mokinių į šį žinių patikrinimą žiūrėjo atsakingai ir kaupė savo žinių bagažą. „Jaunuoliai vaikščiojo su mokytojais po senamiestį, nagrinėjo pastatus, senas nuotraukas, pažindinosi su iškiliomis Kėdainių krašto asmenybėmis“, – sakė A. Pečiulytė.

Vietų, įvykių, asmenybių, pastatų, esančių Kėdainių krašte ir  susijusių su valstybingumo istorija, yra tikrai nemažai. Pavyzdžiui, Kėdainių krašte vyko aršios 1919-1920 metų Nepriklausomybės kovos, ties Taučiūnais 1919 žuvo  pirmasis Lietuvos savanoris Povilas Lukšys. 1924 metais Akademijoje (Dotnuvos sen.) įkurta Lietuvos žemės ūkio akademija. Iš Kėdainių krašto yra kilęs tarpukario užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys, daug kitų iškilių asmenybių – Česlovas Milošas, Paulius Rabikauskas.

Skatina didžiavimąsi savo šalimi ir savo kraštu

Pasak pašnekovės, tokie renginiai padeda įprasminti mūsų šalies, krašto istoriją, skatina pilietiškumą ir patriotiškumą. „Kartu norime skatinti pozityvą, didžiąvimąsi savo kraštu. Mes esame Lietuvos respublikos piliečiai, didžiuojamės savo valstybe, kartu didžiuojamės ir savo kraštu. Tokie, mokiniams skirti renginiai, padeda dabartį sujungti su praeitimi“, – sakė A. Pečiulytė.

Mokinius atlydėjo istorijos mokytojai.

Mokinius atlydėjo istorijos mokytojai.

Į protmūšį atvyko devynios ugdymo įstaigos iš viso Kėdainių rajono: „Ryto“ pagrindinė mokykla (dalyvavo net dvi komandos), „Aušros“ sveikatinimo ir sporto mokykla, J. Paukštelio pagrindinė mokykla, Josvainių, Akademijos, Šėtos ir Krakių gimnazijos, Surviliškio V. Svirskio pagrindinė mokykla.

Susumavus visus balus paaiškėjo, kad geriausiai Lietuvos ir Kėdainių krašto istoriją išmano kėdainiečiai: trečioji vieta atiteko „Aušros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinės mokyklos mokiniams. O antrąją ir pirmąją vietą iškovojo „Ryto“ pagrindinės mokyklos komandos. Nugalėtojai buvo apdovanoti paskatinamaisiais prizais.

Leave A Reply