Protėvių šauksmas atginė į Josvainius

0

Nuo Lietuvos iki Izraelio yra beveik puspenkto tūkstančio kilometrų, tačiau didelis atstumas neišgąsdino aštuoniasdešimtmetės Meiros Jelinek ieškoti savo žydiškų šaknų čia, Lietuvoje. Iki tragiškųjų 1941 -ųjų metų įvykių, kuomet buvo sušaudyti žydai, Josvainių kraštas buvo tas gimtasis lopšys, kuriame savo gyvenimą kūrė jos protėviai.

Josvainių bendruomenės centro vadovė Danguolė Raudeliūnienė ankstyvą šeštadienio rytmetį susitiko su savų šaknų Josvainiuose atvykusia žyde iš Izraelio Meira Jelinek (stovi centre). Viešnią lydėjo lietuvis gidas Petras Staselis.

Moteris savo šaknų Lietuvoje ieško jau ne pirmą kartą – prieš gerą dvidešimtmetį ji jau buvo atvykusi į Josvainius. Deja, tačiau tąkart jokios apčiuopiamos informacijos apie savo giminaičius ji taip ir nerado.
„Net pati stebiuosi, kokia esu stipri“, – šypsojosi guvi aštuoniasdešimtmetė, antrą kartą Lietuvoje viešėjusi ir su žydais susijusias vietas lankiusi moteris.

Gyvenimas – tik vaizduotėje
„Kodėl ryžausi keliauti tokį didelį atstumą nuo savo namų Izraelyje į Lietuvą? – paklausta garsiai susimąsto garbaus amžiaus moteris. – Pirmiausiai, jaučiau skolą savo mamai Hanai Levin, kuri 1933 metais, būdama vos 22-erių metų, viena pati išvyko iš gimtųjų Josvainių į Izraelį. Iki šiol visiems yra likusi mįslė, kodėl ji paliko savo šeimą ir savarankiškai išvyko į tolimą kelionę. Atvykau į Lietuvą, į Josvainius, norėdama užmegzti emocinį ryšį su šiomis vietomis. Tiesa, kol kas tai padaryti sekasi sunkiai“, – po pasivaikščiojimo po Josvainius šeštadienio rytą sakė viešnia. Moteris pasakojo, kad iš mamos lūpų girdėtų pasakojimų iš bei to, ką pamatė Josvainiuose, ji susidėliojo paveikslą, kaip šiose vietose savo vaikystę ir jaunystę praleido jos mama Hana. „Įsivaizdavau, kaip mama čia žaisdavo, kaip maudėsi upėje, kaip gyveno ji bei mano protėviai. Noriu, kad šie vaizdai, tiesa, tik įsivaizduojami, liktų mano galvoje bei širdyje dar labai ilgai“, – pasakojo moteris.

Artimųjų pagalbos atsisakė
Moteris Lietuvoje praleido penkias intensyvias dienas, kurių metu aplankė kai kurias su žydais susijusias vietas Vilniuje, taip pat lankėsi Kaune. Priešpaskutinę viešnagės dieną moteris apsilankė Josvainiuose, Kėdainiuose. Visur ją lydėjo vietinis gidas lietuvis.
„Nenorėjau, kad ši kelionė būtų pažintinė ekskursija po Lietuvą. Žinojau, kad ši šalis labai graži, tačiau mano pagrindinis tikslas buvo pažinti savo giminės istoriją“, – pabrėžė moteris.
Meiros artimieji, išgirdę žinią apie tai, kad aštuoniasdešimtmetė močiutė pasiryžusi leistis į labai tolimą kelionę, iš pat pradžių sunerimo, kad ji „sugrius“: ir dėl sveikatos, ir dėl emocinės būklės. Tiesa, nors artimieji ir siūlėsi vykti į Lietuvą kartu, moteris jų pagalbos atsisakė ir į kelionę leidosi viena, be giminių.

Meiros senelis Josvainiuose iki antrojo pasaulinio karo laikė karčemą. Pastatas yra išlikęs iki mūsų dienų – jį galima išvysti Rumšiškių liaudies buities muziejaus ekspozicijoje. Šiame pastate ir šiuo metu veikia užkandinė (Eligijaus Juvencijaus Morkūno nuotr.).

Apėmė nesuvaidintos emocijos
Meiros protėviai, gyvenę Josvainiuose, buvo vieni turtingiausių žydų apylinkėse – Meiros senelis Nachumas Levinas turėjo kelias krautuves, restoraną, užsiėmė miškininkyste, turėjo didelius daržų plotus, kuriuose augino agurkus ir pomidorus – buvo vienas pirmųjų daržininkų mūsų krašte. Tiesa, visos žinios, pasak Josvainių bendruomenės pirmininkės Danguolės Raudeliūnienės, yra surinktos tik iš vietinių pasakojimų.
Tiesa, iki šiol yra išlikusio tiesioginio Meiros senelio paveldo – Rumšiškių muziejuje stovi karčema, kurios savininku ir buvo žydas Nachumas Levinas. Iki šiol šiame pastate šiltuoju metų laiku muziejaus lankytojai gali pavalgyti bei atsigaivinti.
„Rumšiškėse pamačius būtent tą mano senelio pastatą, mane visą apėmė emocijos – ta akimirka buvo tikrai išskirtinė. Tada pajutau nesuvaidintą ryšį su savo protėviais“, – jaudinančias akimirkas prisiminė pašnekovė.
Josvainiuose žydo Nachumo Levino karčema stovėjo miestelio centre, dabartinės „Aibės“ parduotuvės vietoje.

Likę vos keli pastatai
Pasak D. Raudeliūnienės, yra žinoma, kad Josvainiuose žydai gyveno abipus dabartinės pagrindinės Kėdainių gatvės, jų krautuvės veikė ir aplink dabartinę centrinę aikštę bei netoli bažnyčios. Žydai kūrėsi ten, kur būtų labiausiai matomi gyventojams.
Iki mūsų dienų Josvainiuose išlikusio žydų paveldo yra labai mažai.
„Kėdainių gatvėje, po karo daug žydų gyvenamų namų sudegė, tad buvo nugriauti ir jų vietoje pastatyti nauji gyvenamieji namai. Iki mūsų dienų išliko vos keli žydų pastatai – vienas autentiškas, tačiau šiuo metu labai apleistas gyvenamas namas (kuriame veikė ir žydų krautuvė) bei keli mūriniai pastatai, kuriuose dabar veikia ritualines laidojimo paslaugas teikiančios įmonės“, – sakė D. Raudeliūnienė.
Žydai beveik išsitrynė ir iš čionykščių gyventojų atminties. Tiesa, po karo į Josvainius atsikėlė daug naujakurių, kuriems žydų istorija ir paveldas buvo visai neįdomus.

Žydams – tik teigiami epitetai
Pačiame miestelyje iki karo gyveno apie 800 gyventojų, iš kurių net 300 buvo žydų tautybės. Yra žinoma, kad veikusios krautuvės beveik visos (devynios iš dešimties) priklausė žydams, iš trijų malūnų du priklausė taip pat žydams.
„Prisiminimais, kuriais josvainiškiai dalindavosi apie vietinę žydų bendruomenę, visada būdavo pabrėžiamos tik teigiamos žydų savybės, tokios kaip bendruomeniškumas ir verslumas. Jokių neigiamų epitetų apie žydus išgirsti nė karto neteko“, – pažymėjo Josvainių bendruomenės pirmininkė D. Raudeliūnienė.
Savo šaknimis Josvainiuose mažai domisi ir patys žydai – iki šiol tik vienintelė Meira Jelinek čia atvyko apžiūrėti savo protėvių gyvenamų vietų.
Josvainių žydų istorija tragiškai baigėsi vos per vieną dieną – 1941 metų rugsėjo 1-ąją Ariogaloje apie 300 žydų buvo sušaudyti.
Nors planuota buvo sušaudyti pačiuose Josvainiuose, tačiau buvo išsigąsta vietinių josvainiškių reakcijos ir žudynių vieta perkelta į Ariogalą, esančią už 25 kilometrų.
Sušaudyta buvo ir visa Josvainiuose gyvenusi Meiros šeima.

Leave A Reply