Kasmet vis daugiau Lietuvos vyrų kreipiasi į gydytojus dėl prostatos sutri­kimų. Vieni, spaudžiami bėdos, ateina savanoriškai, kiti – verčiami artimųjų ar draugų. Iš jų apie 2 tūkstančiams kasmet diagnozuojamas prostatos (priešinės liaukos) vėžys. Ši liga vis jaunėja. Tačiau didžiausias pavojus tyko tų stipriosios lyties atstovų, kurie neišdrįsta ar vengia apsilankyti pas specialistą.

Prostatos vėžys – mirtina liga, kuri vyro kūne gali ilgą laiką progresuoti, nesukeldama jokių simptomų.

Suklusti raginamos ir moterys – kad paskatintų savo artimus vyrus pasitikrinti dėl ligos.
Dažniausiai prostatos vėžys išsivysto vyresnio amžiaus vyrams. Daugeliu atvejų prostatos vėžys auga lėtai, dėl jo nepakinta gyvenimo kokybė, todėl aktyvaus gydymo gali ir neprireikti.
Pasak Kėdainių visuomenės sveikatos biuro specialistės Daivos Mickevičienės, ankstyva ligos diagnostika padėtų išvengti sunkių komplikacijų, sulėtinti vėžio plitimą ar net visai išgyti. „Jei diagnozuojamas ketvirtos stadijos vėžys, žmogus gali gyventi tam tikrą laiko trukmę. Tačiau galima nedelsti ir pasitikrinti žymiai anksčiau. Lietuvoje nuo 2006 m. sėkmingai vykdoma Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal šią programą vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu, 1 kartą per 2 metus nemokamai atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas“, – pasakojo pašnekovė. Dėl tyrimų reiktų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Turimais duomenimis, prostatos vėžys Kėdainių rajono gyventojams diagnozuojamas dažnai: 2016 metais sergančiųjų skaičius siekė 318 atvejų, o 2015-aisiais liga diagnozuota 285 vyrams. Tiesa, 2013-2014 metais sergamumo skaičius buvo dar didesnis.
Dažniausiai serga vyresni: 50–54 metų bei 60–64 metų asmenys.
„2016 metais nuo prostatos vėžio mirė septyni vyrai, 2015 – penki vyrai”, – liūdną statistiką pristatė pašnekovė.
Prostatos vėžys gerokai skiriasi nuo kitų vėžio rūšių, nes iš prostatos beveik neišplinta. Dažnai net ir išplitusį prostatos naviką galima sėkmingai gydyti ir suteikti šia liga sergantiems vyrams galimybę dar keletą metų džiaugtis gera sveikata ir gyvenimu. Jeigu vėžys išplinta (atsiranda metastazių) į kitus organus ir ligos nepavyksta efektyviai kontroliuoti, jis gali sukelti skausmą, nuovargį ar kitokių simptomų.
Nevėžinių (gerybinių) ir vėžinių (piktybinių) prostatos auglių simptomai labai panašūs:

  • staigus noras šlapintis;
  • dažnesnis nei įprastai noras šlapintis, ypač naktį;
  • sunku nusišlapinti, šlapinantis jaučiamas veržimas, reikia pastangų pradėti ir baigti veiksmą;
  • jausmas, kad vis nepavyksta iki galo ištuštinti šlapimo pūslės;
  • baigus šlapintis po kelių minučių vėl gali nuvarvėti šiek tiek šlapimo ir suteršti apatinius;
  • sėdint, važiuojant dviračiu dėl padidėjusios prostatos jaučiamas diskomfortas.

Vertėtų įsidėmėti, kad simptomai gali būti vos juntami ir atsirasti per daugelį metų.

Prostatos vėžio rizikos veiksniai
Rizikos veiksniai – tai bet kurie aplinkos veiksniai, paveldėtos savybės, gyvenimo būdas ar įpročiai, dėl kurių poveikio didėja rizika susirgti vėžiu. Nors rizikos veiksniai turi įtakos vėžio atsiradimui, tačiau daugelis jų tiesiogiai vėžio nesukelia.
Kas konkrečiai sukelia prostatos vėžį – iki šiol nėra gerai žinoma, tačiau nustatyti kai kurie bendrieji rizikos veiksniai, kurie gali didinti tikimybę susirgti šia vyriška liga.
Amžius. Didesnė rizika susirgti prostatos vėžiu vyresniems nei 50 metų asmenims. Apie 80 proc. prostatos vėžio atvejų nustatomi vyresniems nei 65 metų vyrams.
Šeiminis polinkis. Maždaug 75 proc. prostatos vėžio atvejų yra sporadiniai. Tai reiškia, kad genetiniai pakitimai įvyksta atsitiktinai, žmogui jau gimus. Apie 20 proc. prostatos vėžio atvejų yra šeiminiai, t. y. vėžys išsivysto dėl šeimose vyraujančių genų pokyčių ir jų sąveikos su aplinkos veiksniais. Apie 5 proc. prostatos vėžio atvejų yra paveldimi. Paveldimas prostatos vėžys išsivysto dėl genetinių pakitimų. Pakitę genai perduodami palikuonims. Jeigu pirmos eilės giminaičiui (tėvui, broliui ar vaikui) buvo diagnozuotas prostatos vėžys, kitiems šios šeimos vyrams rizika susirgti prostatos vėžiu padidėja 2–3 kartus.
Mityba. Nors nėra įrodymų, kad netinkama mityba ar tam tikri produktai gali tiesiogiai sukelti prostatos vėžį arba apsaugoti nuo šios ligos, tačiau daugelis mokslininkų įžvelgia sąsajas tarp mitybos įpročių ir sergamumo onkologinėmis ligomis. Riebus maistas, ypač gyvuliniai riebalai, laikomi vienu iš prostatos vėžio rizikos veiksnių. Siekiant išvengti prostatos vėžio reikėtų atsisakyti riebaus maisto ir vietoje gyvulinės kilmės riebalų verčiau rinktis augalinius, daugiau valgyti daržovių, vaisių ir ankštinių augalų. Sveikai maitintis reikėtų įprasti nuo jaunų dienų, tačiau ir vėlesniais metais keisti mitybos įpročius – tik į naudą.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.