Pavasarį pradėtas projektas „Gloria Lietuvai“ Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga kviečia prisiminti Lietuvos varpus – tautos laisvės ir prisikėlimo simbolį. Projekto kūrybinė grupė filmuoja ir įrašinėja vertingiausių Lietuvos varpų skambesį. Tarp jų – ir Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios varpas – Švedų–lietuvių draugijos dovana Kėdainių liuteronų bažnyčiai.

Kėdainių liuteronų varpų istorijos

Prieš tris šimtus metų Kėdainiai priminė iš tautų ir religijų susiūtą margaspalvį skiautinį: katalikai, kalvinistai, liuteronai, stačiatikiai, judėjai čia turėjo nuosavus maldos namus. Pirmoji medinė liuteronų bažnyčia čia buvo pastatyta 1638 m., o po dešimtmečio pradėjo kilti ir dabartinis mūro pastatas.

Tačiau Kėdainių liuteronų bažnyčios varpų istorija prasidėjo anksčiau. 1624 m. per Vilniaus liuteronų bažnyčioje kilusį gaisrą sudegė varpinė, joje kabojęs varpas nukrito ir sudužo. Varpo šukės buvo saugiai padėtos ir, matyt, primirštos. 1649 m. Vilniaus liuteronus pasiekė žinia apie statomą mūrinę bažnyčią Kėdainiuose ir buvo nuspręsta paremti tikėjimo brolius. Tada kažkas prisiminė seną sudužusį varpą, iš jo šukių Vilniuje buvo nulietas naujas, skambiu vardu – „Tuba Christi“ („Kristaus trimitas“) ir padovanotas kėdainiečiams“, – pradeda pasakojimą apie Kėdainių varpus kultūros istorikas dr. Gintautas Žalėnas.

Matyt, per garsiai ir per uoliai „trimitavo“ šis „trimitas“, nes nepraėjus pusamžiui varpas įskilo ir vėl reikėjo jį perlieti. Trečias kartas nemelavo – 1687 m. varpą perliejo meistras Hansas Ulrichas Baderis. Beje, savo amato jis išmokė ir sūnų Mykolą, kuris vėliau palikęs gimtąjį Vilnių apsigyveno Stokholme ir jau XVII a. pabaigoje išgarsėjo kaip geriausias to laiko varpų liejikas visoje Švedijoje.

Na o H. U. Baderio perlietas „Kristaus trimitas“ Kėdainiuose tarnavo iki Pirmojo pasaulinio karo. 1915 m. varpas kartu su kitu Kėdainių liuteronų bažnyčios varpu buvo išgabentas į Rusijos gilumą ir saugotas Maskvoje. Atsikūrus Lietuvos valstybei varpas buvo grąžintas Lietuvai, tačiau atiteko tuomet Kaune buvusiai Žemaičių kunigų seminarijai. Po karo okupuotoje Lietuvoje varpo laukė netikėtas likimas – sovietiniai desantininkai jį atgabeno į karinį Karmėlavos oro uostą, kur jis tarnavo kaip aliarmo varpas. Perkėlus karinį dalinį, varpas iškeliavo kartu ir antrą kartą atsidūrė Rusijoje, šį kartą Chabarovske, kur dabar saugomas kaip trofėjus Karinės šlovės muziejuje…

Švedų–lietuvių draugijos dovana – pusę tonos sveriantis varpas

Bet grįžkime atgal į Kėdainius. Liuteronai per pasaulinį karą buvo netekę abiejų savo varpų. O kaip tyčia artėjo dideli jubiliejai – 1929 m. Kėdainių liuteronų parapijos įsteigimo 300 metų jubiliejus, o kitais metais – 275 m. nuo garsiosios Kėdainių sutarties, kuria Lietuva nutraukė Liublino uniją su Lenkija ir susijungė su Švedija. Nors Lietuvos–Švedijos unija ir nebuvo įgyvendinta, tai buvo svarbus Lietuvos politinės istorijos įvykis.

Švedijoje veikusi Švedų–lietuvių draugija nusprendė padovanoti Kėdainių liuteronams varpą, kuris turėjo tapti ne tik paminklu Kėdainių sutarčiai, bet ir praktiška dovana tikėjimo broliams“, – tęsė pasakojimą apie Kėdainių varpus dr. G. Žalėnas.

Už surinktas aukas 1929 m. buvo nuliedintas beveik pusę tonos sveriantis varpas.

Nors varpo įteikimas buvo susietas su parapijos 300 metų jubiliejumi, ant jo nulietas lotyniškas įrašas mini tik 1655 m. sudarytą Kėdainių sutartį su Švedijos karaliumi Karoliu X Gustavu“, – pasakoja dr. G. Žalėnas.

Bet ir šiam varpui nebuvo lemta pasilikti liuteronų bažnyčios bokšte. 1949 m. sovietiniai okupantai uždarė liuteronų bažnyčią ir pavertė ją odų sandėliu, o varpas buvo perkeltas į Šv. Juozapo bažnyčios varpinę, kurioje ir dabar kabo.

Varpai – istorijos ir dabarties jungtis

Šio ir kitų varpų skambesys ir istorijos susilies į vieną Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtą kūrinį. Jo premjera – 2018-ųjų vasario 16-ąją. Projekto kūrybinė komanda važinėja po Lietuvos miestus ir kaimelius įrašinėdama ir filmuodama svarbiausius krašto varpus. Bus įamžintas simbolinis skaičius – šimtas varpų.

Projektu „Gloria Lietuvai“ kviesime įsiklausyti į Lietuvos varpų skambesį, pažvelgti į Lietuvą pro varpinės langą. Nes varpų skambėjimas – tarsi gyva istorijos tąsa, kviečianti susitelkti bei ateities kartoms perduoti jos prasmę. Šiandien mes turime galimybę skambinti rytojui“, – komentuoja projekto prasmę jo sumanytojas Dalius Abaris.

Projektas „Gloria Lietuvai“ – vienas iš Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtų projektų. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pavasarį pradėtas projektas „Gloria Lietuvai“ Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga kviečia prisiminti Lietuvos varpus – tautos laisvės ir prisikėlimo simbolį. Projekto kūrybinė grupė filmuoja ir įrašinėja vertingiausių Lietuvos varpų skambesį. Tarp jų – ir Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios varpas – Švedų–lietuvių draugijos dovana Kėdainių liuteronų bažnyčiai.

Kėdainių liuteronų varpų istorijos

Prieš tris šimtus metų Kėdainiai priminė iš tautų ir religijų susiūtą margaspalvį skiautinį: katalikai, kalvinistai, liuteronai, stačiatikiai, judėjai čia turėjo nuosavus maldos namus. Pirmoji medinė liuteronų bažnyčia čia buvo pastatyta 1638 m., o po dešimtmečio pradėjo kilti ir dabartinis mūro pastatas.

Tačiau Kėdainių liuteronų bažnyčios varpų istorija prasidėjo anksčiau. 1624 m. per Vilniaus liuteronų bažnyčioje kilusį gaisrą sudegė varpinė, joje kabojęs varpas nukrito ir sudužo. Varpo šukės buvo saugiai padėtos ir, matyt, primirštos. 1649 m. Vilniaus liuteronus pasiekė žinia apie statomą mūrinę bažnyčią Kėdainiuose ir buvo nuspręsta paremti tikėjimo brolius. Tada kažkas prisiminė seną sudužusį varpą, iš jo šukių Vilniuje buvo nulietas naujas, skambiu vardu – „Tuba Christi“ („Kristaus trimitas“) ir padovanotas kėdainiečiams“, – pradeda pasakojimą apie Kėdainių varpus kultūros istorikas dr. Gintautas Žalėnas.

Matyt, per garsiai ir per uoliai „trimitavo“ šis „trimitas“, nes nepraėjus pusamžiui varpas įskilo ir vėl reikėjo jį perlieti. Trečias kartas nemelavo – 1687 m. varpą perliejo meistras Hansas Ulrichas Baderis. Beje, savo amato jis išmokė ir sūnų Mykolą, kuris vėliau palikęs gimtąjį Vilnių apsigyveno Stokholme ir jau XVII a. pabaigoje išgarsėjo kaip geriausias to laiko varpų liejikas visoje Švedijoje.

Na o H. U. Baderio perlietas „Kristaus trimitas“ Kėdainiuose tarnavo iki Pirmojo pasaulinio karo. 1915 m. varpas kartu su kitu Kėdainių liuteronų bažnyčios varpu buvo išgabentas į Rusijos gilumą ir saugotas Maskvoje. Atsikūrus Lietuvos valstybei varpas buvo grąžintas Lietuvai, tačiau atiteko tuomet Kaune buvusiai Žemaičių kunigų seminarijai. Po karo okupuotoje Lietuvoje varpo laukė netikėtas likimas – sovietiniai desantininkai jį atgabeno į karinį Karmėlavos oro uostą, kur jis tarnavo kaip aliarmo varpas. Perkėlus karinį dalinį, varpas iškeliavo kartu ir antrą kartą atsidūrė Rusijoje, šį kartą Chabarovske, kur dabar saugomas kaip trofėjus Karinės šlovės muziejuje…

Švedų–lietuvių draugijos dovana – pusę tonos sveriantis varpas

Bet grįžkime atgal į Kėdainius. Liuteronai per pasaulinį karą buvo netekę abiejų savo varpų. O kaip tyčia artėjo dideli jubiliejai – 1929 m. Kėdainių liuteronų parapijos įsteigimo 300 metų jubiliejus, o kitais metais – 275 m. nuo garsiosios Kėdainių sutarties, kuria Lietuva nutraukė Liublino uniją su Lenkija ir susijungė su Švedija. Nors Lietuvos–Švedijos unija ir nebuvo įgyvendinta, tai buvo svarbus Lietuvos politinės istorijos įvykis.

Švedijoje veikusi Švedų–lietuvių draugija nusprendė padovanoti Kėdainių liuteronams varpą, kuris turėjo tapti ne tik paminklu Kėdainių sutarčiai, bet ir praktiška dovana tikėjimo broliams“, – tęsė pasakojimą apie Kėdainių varpus dr. G. Žalėnas.

Už surinktas aukas 1929 m. buvo nuliedintas beveik pusę tonos sveriantis varpas.

Nors varpo įteikimas buvo susietas su parapijos 300 metų jubiliejumi, ant jo nulietas lotyniškas įrašas mini tik 1655 m. sudarytą Kėdainių sutartį su Švedijos karaliumi Karoliu X Gustavu“, – pasakoja dr. G. Žalėnas.

Bet ir šiam varpui nebuvo lemta pasilikti liuteronų bažnyčios bokšte. 1949 m. sovietiniai okupantai uždarė liuteronų bažnyčią ir pavertė ją odų sandėliu, o varpas buvo perkeltas į Šv. Juozapo bažnyčios varpinę, kurioje ir dabar kabo.

Varpai – istorijos ir dabarties jungtis

Šio ir kitų varpų skambesys ir istorijos susilies į vieną Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtą kūrinį. Jo premjera – 2018-ųjų vasario 16-ąją. Projekto kūrybinė komanda važinėja po Lietuvos miestus ir kaimelius įrašinėdama ir filmuodama svarbiausius krašto varpus. Bus įamžintas simbolinis skaičius – šimtas varpų.

Projektu „Gloria Lietuvai“ kviesime įsiklausyti į Lietuvos varpų skambesį, pažvelgti į Lietuvą pro varpinės langą. Nes varpų skambėjimas – tarsi gyva istorijos tąsa, kviečianti susitelkti bei ateities kartoms perduoti jos prasmę. Šiandien mes turime galimybę skambinti rytojui“, – komentuoja projekto prasmę jo sumanytojas Dalius Abaris.

Projektas „Gloria Lietuvai“ – vienas iš Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtų projektų. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Projekto „Gloria Lietuvai“ idėjos autorius – Dalius Abaris, bendraautoriai: Kipras Mašanauskas, Romas Lileikis, Edita Mildažytė. Projekto konsultantai: istorikai Gintautas Žalėnas, Liudas Jovaiša, Aurimas Švedas.

Projekto „Gloria Lietuvai“ idėjos autorius – Dalius Abaris, bendraautoriai: Kipras Mašanauskas, Romas Lileikis, Edita Mildažytė. Projekto konsultantai: istorikai Gintautas Žalėnas, Liudas Jovaiša, Aurimas Švedas.

About The Author

Related Posts

2 Responses

  1. Valdas Bogavičius

    Noriu Jums padėkoti už įdomų straipsnį. Turiu klausimą-pastebėjimą. Jūs rašote: „(…) artėjo (…) 1929 m. Kėdainių liuteronų parapijos įsteigimo 300 metų jubiliejus (…).“ O kitoje vietoje rašote: „Pirmoji medinė liuteronų bažnyčia čia buvo pastatyta 1638 m.“. Datos nesutampa. Kurie tikrieji bažnyčios pastatymo metai – 1629-ieji ar 1638-ieji?
    Taip pat turiu pasiūlymą projekto „Gloria Lietuvai“ organizatoriams įrašyti unikalios Lietuvoje Akmenės rajono Alkiškių evangelikų-liuteronų bažnyčios varpo skambesį. Alkiškių bažnyčios istorijoje yra parašyta: „Bažnyčia 1930-1932 metais įsigijo naują varpą. Jį pašventino kunigas Grinbergis. Jam padėjo parapijos klebonas. (Vėliau kunigas Grinbergis buvo Latvijos bažnyčios arkivyskupas)“. Argi šis faktas nevertas kitąmet Lietuvos ir Latvijos valstybių 100-mečius švęsiančiųjų dėmesio?
    Pagarbiai
    Valdas Bogavičius

    Atsakyti
    • Kėdainiai

      Prieštaravimo čia nėra: 1629 m. buvo įsteigta parapija, o 1638 m. ji pasistatė savo bažnyčią.

      Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.