Daugelis mūsų įsitikinę, kad alyvos žydi pavasarį, o liepos – vidurvasarį. Krakių seniūnijos pakraštyje, prie pat Kėdainių ir Raseinių rajonų ribos, Kęstučio Kaltenio išpuoselėtame Skinderiškio dendroparke ši tiesa galioja tik iš dalies – mat kasmet būna laikas, kai abi rūšys jame žydi kartu.

Įvairios paprastųjų alyvų formos bei veislės (dendrologai jų priskaičiuoja tūkstantį ir net daugiau) žydi skirtingu laiku: Skinderiškyje paskutiniosios pražysta maždaug penkiomis paromis vėliau už pirmąsias.

Įvairios paprastųjų alyvų formos bei veislės (dendrologai jų priskaičiuoja tūkstantį ir net daugiau) žydi skirtingu laiku: Skinderiškyje paskutiniosios pražysta maždaug penkiomis paromis vėliau už pirmąsias.

Paprastą gamtos gerbėją toks faktas dažniausiai apstulbina: ,,Negi tikrai taip gali būti?“
Kęstutis Kaltenis atsako paprastai: ,,Ir alyvos, ir liepos turi skirtingu laiku žydinčių rūšių. O tuo pasinaudojus, kelias paras galima pasidžiaugti tiek vienų, tiek kitų aromatu drauge.“

Startuoja paprastosios
Lietuvos sodybų želdynuose dažniausiai matomos paprastosios alyvos. Standžius, odiškus, tamsiai žalia viršutine ir šviesesne apatine puse jų lapus, kurie prie lapkočio tarsi iškirpti širdele, pažįsta daugelis.
Kur kas mažiau žmonių žino, kad įvairios paprastųjų alyvų formos bei veislės (dendrologai jų priskaičiuoja tūkstantį ir net daugiau) žydi gana skirtingu laiku.
Vėlyviausios paprastosios alyvos Skinderiškyje paprastai pražysta maždaug penkiomis paromis vėliau už ankstyvąsias.
Paprastųjų alyvų tėvynė – Balkanų pusiasalis. Po didžiąją dalį Europos jos išplito prieš kelis šimtmečius.
Lietuvoje paprastosiomis alyvomis dažniausiai dabinami įėjimai į sodybas, mėgstama jas sodinti ir prie langų, takelių vingiuose.
Dirvai paprastosios alyvos nereiklios – kiek prasčiau auga tik rūgščioje perteklingos drėgmės žemėje.
Paprastosios alyvos nereikalauja jokios ypatingesnės priežiūros. Pakanka nukarpyti jų peržydėjusias šluoteles – taip krūmui padedama vešliau augti, puošniau ir gausiau žydėti kitąmet.
Nevertėtų ignoruoti to, jog paprastosios alyvos plinta gausiomis šaknų atžalomis – palikus be priežiūros, aplink jas gali susidaryti neišvaizdūs brūzgynai.

Vėliau – smulkialapės ir vengrinės

Vengrinės alyvos pražysta apie porą savaičių vėliau už paprastąsias.

Vengrinės alyvos pražysta apie porą savaičių vėliau už paprastąsias.

Keliomis dienomis vėliau už paprastąsias žiedus išskleidžia smulkialapės alyvos.
Lietuvoje smulkialapės alyvos – neretos. Jos atsparios šalčiams, gerai pakenčia sausras.
Abi smulkialapių alyvų lapų pusės – maždaug vienodai žalios, o jų pamatai prie lapkočio – neiškirpti širdele.
Dar po kiek laiko – maždaug pora savaičių vėliau už paprastąsias – pražysta vengrinės alyvos.
Vengrinių alyvų lapai taip pat neiškirpti širdele, tačiau jų apačia – kur kas šviesesnė, dažnai netgi pilka.
Reiklumu augimvietei tiek smulkialapės, tiek vengrinės alyvos beveik nesiskiria nuo paprastųjų.

 

 

Galiausiai – amūrinės ir japoninės

Alyvų žydėjimo maratoną užbaigia japoninės alyvos – jų žiedai išsiskleidžia beveik penkiomis savaitėmis vėliau negu paprastųjų.

Alyvų žydėjimo maratoną užbaigia japoninės alyvos – jų žiedai išsiskleidžia beveik penkiomis savaitėmis vėliau negu paprastųjų.

Kone mėnesiu vėliau už paprastąsias labai kvapnius žiedus išskleidžia amūrinės alyvos.
Dendrologijos literatūroje teigiama, kad amūrinės alyvos užauga iki keliolikos metrų aukščio.
Skinderiškyje amūrinė alyva auga maždaug 10 metrų aukščio medžiu.
Amūrinės alyvos savo giminaičių žydėjimo maratono neužbaigia: dar maždaug savaite vėliau žiedus išskleidžia šios publikacijos pradžioje minėta japoninė alyva.
Nuo amūrinių alyvų japoninės skiriasi labiau plaukuota apatine lapų puse ir kiek didesniais žiedynais.
Skinderiškyje japoninė alyva auga 3-4 metrų aukščio krūmu.
Vidurio Lietuvos klimatą tiek amūrinė, tiek japoninė alyvos perneša gerai. Žiedais abi šios rūšys pasidabina kone kasmet.
Skinderiškyje ir amūrinių, ir japoninių alyvų žiedams buvo kiek pakenkę nepastovūs orai – kai atodrėkius keisdavo speigai.
Tačiau jokių rimtesnių padarinių tai neturėjo: vasaromis abi alyvų rūšys atsigaudavo, sustiprėdavo ir jau kitąmet vėl žydėdavo.

Kai kurie botanikai amūrinę ir japoninę alyvas linkę išskirti net į atskirą klasifikacinę gentį.

Kone mėnesiu vėliau už paprastąsias labai kvapnius žiedus išskleidžia amūrinės alyvos.

Kone mėnesiu vėliau už paprastąsias labai kvapnius žiedus išskleidžia amūrinės alyvos.

Liepos – iki rugpjūčio vidurio
Kaltenių sodyboje užauginta japoninė alyva įprastais metais pražysta birželio pabaigoje.
Maždaug tuo pat metu žiedus išskleidžia ir didžialapė liepa. Už Lietuvos miškuose savaime augančią sesę – mažalapę liepą – ji pražysta nuo penkių iki devynių parų anksčiau.
Skinderiškyje augančių liepų kolekcija – taip pat įspūdinga. Jų žydėjimas tęsiasi bemaž du mėnesius – iki rugpjūčio vidurio.
Palyginimui: Lietuvos miškuose liepos paprastai žydi nuo 10 iki 12 parų.

Pelnė virtinę apdovanojimų
Originaliai apželdinta Kaltenių sodyba yra ten, kur Vidurio Lietuvos lyguma susiduria su Žemaičių aukštuma.
Sodybą juosiantis Skinderiškio dendroparkas – vienas didžiausių Lietuvoje, o savo verte prilygsta botanikos sodams. Jame auga per 1000 medžių ir krūmų rūšių bei formų.
Šįmet minimos jau 42-osios Skinderiškio dendroparko įkūrimo metinės. Per šį netrumpą laiką buvo pelnyta virtinė garbingų apdovanojimų. Įsimintiniausi jų:
2011 metais dendroparko kūrėjui Kęstučiui Kalteniui skirta prestižinė garsaus Lietuvos aplinkosaugininko Viktoro Bergo premija;
2008 metais Kęstutis Kaltenis pagerbtas Žemės ūkio ministerijos konkurso ,,Lietuvos kaimo spinduliai“ laureato titulu;
1993 metais Skinderiškio dendroparkas buvo apdovanotas JAV gamtosaugininko (vėliau – Lietuvos Prezidento) Valdo Adamkaus premija.
Per Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį Kęstutis Kaltenis Kėdainių kraštą garsino tuo, kad Skinderiškyje užaugino ir po visą šalį išdalino 1000 iki tol mūsuose gana retų egzotiškai žydinčių magnolijų.

Savivaldybė skyrė įspėjimą

O neseniai Kęstutį Kaltenį ,,pagerbė“ ir Kėdainių rajono savivaldybė – skyrė jam įspėjimą už tai, kad visomis jėgomis bando stabdyti Skinderiškio aplinkai svetimos infrastruktūros (asfaltuotų takų, gremėzdiškų suolų, kryžius primenančių rodyklių) invaziją, kurią, su juo nesiskaitydama, ,,stumia“ Kėdainių miškų urėdija.

Jau 42 metus dendroparką puoselėjantis, virtinę respublikinių apdovanojimų pelnęs Kęstutis Kaltenis šįmet patyrė ir vietinės valdžios ,,įvertinimą“ – savivaldybės administracinė komisija skyrė jam įspėjimą už tai, kad kiek pajėgdamas bando stabdyti Skinderiškio aplinkai svetimos infrastruktūros invaziją.

Jau 42 metus dendroparką puoselėjantis, virtinę respublikinių apdovanojimų pelnęs Kęstutis Kaltenis šįmet patyrė ir vietinės valdžios ,,įvertinimą“ – savivaldybės administracinė komisija skyrė jam įspėjimą už tai, kad kiek pajėgdamas bando stabdyti Skinderiškio aplinkai svetimos infrastruktūros invaziją.

Artūras Navickas

SRTRF

About The Author

Related Posts

2 Responses

  1. Kedainietis

    Kedainiu uredui tiesiog reiketu suprasti, kad uredu Lietuvoje – apie 40 ir, jei tik prireiktu, be vargo atsirastu antra tiek. O Kaltenis – tik vienas. Kaltenio sukurta Skinderiskio dendroparja galima lyginti nebent su Orvidu sodyba ar Akmenų muziejumi Skuode, todel ir elgesys su tokiu zmogumi turetu buti atitinkamai pagarbus.

    Atsakyti
  2. Teja

    Na pas mus kaip visada: kas grazu ir miela, negeda kitiems parodyti, butina naikinti, kad veliau jau kiti galetu kurti ta pati, tik kitaip. Uredas turetu deti visas pastangas ne tik, kad neleist naikinti zmogaus trius, bet ir skatinti toliau vystyti si nuostabu grozi, juk tai liks musu jaunesniai kartai. Matyt uredui vienodai sviecia, kas bus veliau, gyvena zmogelis su lyg sia diena, o gal kas spaudzia, na, sakykim, firminis mazolis.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.