Ar žinote, kad Kėdainiuose, greta iki šių dienų išlikusios senosios miesto Rotušės, jau 17-ojo amžiaus viduryje veikė škotų tabako krautuvė?

tabakas_Pastatas
17-ajame amžiuje šio pastato pirmajame aukšte veikė škotų tabako krautuvė, o 1731 metais jame buvo įsikūrusi viena pirmųjų Lietuvos akcinių bendrovių.

Tai buvo pirmoji tabako krautuvė Kėdainiuose ir viena pirmųjų – Lietuvoje. Škotai ją įrengė dviejų aukštų renesansinių formų name.
Į krautuvę būdavo įeinama iš Didžiosios Rinkos aikštės. Gana erdvias patalpas puošė kryžminis skliautas su į jį įsikertančiais mažesniais skliautukais – vadinamosiomis liunetėmis.
O po krautuve buvo išmūrytas erdvus skliautuotas rūsys.
Vengė glaustis prie rotušės
Ši tabako krautuvė minima 1653 metų rugsėjo 22 dieną kunigaikščio Jonušo Radvilos rašytame laiške, kurį jis skyrė miesto seniūnui Laurynui Kochanskiui.
Kunigaikštis tame laiške piktinosi škotais, kurie nenorėjo, kad jų krautuvės siena glaustųsi prie statomos Kėdainių miesto rotušės.
Negana to, škotai nenorėjo, kad Rotušės siena būtų mūrijama už bendras jų ir miesto magistrato lėšas.
Pasipiktinimą kunigaikštis argumentavo senu papročiu, kurio prisilaikydami kaimynai besijungiančias sienas statydavo už bendras lėšas.
O škotai mat panoro būti gudresni – vengdami papildomų išlaidų, bando neprisidėti prie Rotušės statybos!
Neaplenkė rūkymo mada
Tabako krautuvės paminėjimas kunigaikščio Jonušo Radvilos laiške liudija faktą, jog Kėdainių neaplenkė nuo 16-ojo amžiaus pabaigos po Europą plitusi rūkymo mada.
Neaišku, ar rūkymo madą į Kėdainius atnešė būtent škotai, tačiau jų tabako krautuvės paminėjimas liudija šios tautos atstovus prie to prisidėjus.
O tabako rūkymui skirtų pypkių gamybos istorija byloja, kad po Europą ši mada labiausiai sklido iš Britanijos salyno.
Tabako rūkymui skirtas pypkes 16-ajame amžiuje pirmieji pradėjo gaminti anglai.
Gyvenimas taip susiklostė, kad 1603 metais anglų protestantai buvo priversti emigruoti.
Kartu jie išsivežė ir pypkių gamybos paslaptis. Taip rūkymo mada netrukus išplito po Vokietiją, Olandiją.
Po Europą – statinėse
Vokietijoje pypkes nuo 1628 metų gamino Kiolno meistrai. Jos turėdavo ilgus kotelius ir galvutes, todėl būdavo vadinamos „dich faife“. Išvertus į lietuvių kalbą – švilpukai.
Tačiau labiausiai pypkes išpopuliarino ne anglai ir ne vokiečiai, o olandai.
Jie pypkes nuo 1660 metų gamino Gaudos mieste, kurio apylinkės buvo turtingos kaolinu – ugniai atsparia balkšva nuosėdine uoliena.
Gauda gana greitai tapo didžiausia Europoje pypkių gamintoja – tai darė net apie 500 šio miesto cechų.
Olandai ištobulino pypkių gamybą: darė jas tvirtas ir elegantiškas, dailiai dekoruotomis galvutėmis, su prie jų pritvirtintais nuo 30 iki 80 centimetrų ilgio koteliais.
Pypkes olandai kraudavo į medines statines, o šias laivais plukdydavo į svetimų kraštų uostus, tarp kurių – ir Memelis (dabartinė Klaipėda), Karaliaučius (Kaliningradas), Dancigas (Gdanskas).
Į Kėdainius gabendavo pirkliai
Elegantiškų olandiškų pypkių fragmentų randama, kasinėjant 17-ojo amžiaus Kėdainių senamiesčio sluoksnius.
Manoma, kad tomis pypkėmis prekiavo ir šioje publikacijoje jau minėta škotų tabako krautuvė.
Vietos bei svetimšaliai pirkliai į Kėdainius pypkes dažniausiai gabendavo iš didžiausių prekybos
partnerių – Karaliaučiaus ir Dancigo.
O kiek vėliau pypkes gaminti išmoko ir vietiniai meistrai. Jos būdavo daromos iš molio, puošiamos dailiais ornamentais ir spalvota glazūra.
Vaistinėje – net vyno ir degtinės
Škotų tabako krautuvės likimas – gana mįslingas: nuo 17-ojo amžiaus pabaigos ji niekur neminima.
Buvusios tabako krautuvės patalpas škotai tuo metu jau nuomojo vokiečiui vaistininkui Jokūbui Apeldornui.
J. Apeldornui mirus, 18-ojo amžiaus pradžioje tas patalpas nuomojosi kitas vokietis vaistininkas Henrikas Vilhelmas Cimbrovskis.
Miestelėnai šią vaistinę itin mėgo, nes joje galėdavo įsigyti ir egzotiškų prieskonių, įvairių atvežtinių vynų, net degtinės.
H. V. Cimbrovskis priklausė liuteronų bendruomenei, kuri po jo mirties 1715 metais vaistinę iš magistrato išsipirko už tais laikais didelę kainą – 1 300 florinų.
Įsteigė Komercijos draugiją
Tolimesnis populiariosios vaistinės likimas, deja, nežinomas. O istoriniai šaltiniai byloja, kad 1731 metais tame pastate škotai įsteigė pirmąją Lietuvoje akcinę bendrovę „Societatis Commerciorum“ (lietuviškai – ,,Komercijos draugija“).
Draugijos įstatai skelbė, kad jos nariai yra tik „nationis Magna Britannia“ (Didžiosios Britanijos tautybės).
Kėdainiuose draugija siekė atgaivinti prekybą, remti reformatų bažnyčią, išlaikyti jos kunigus ir šelpti skurstančius bendruomenės narius.
Nuniokojo gaisras
Prekyba buvo skatinama per draugijos ,,Societatis Commerciorum“ ryšių stiprinimą su Karaliaučiaus, Rygos ir Dancigo škotų pirkliais.
Tačiau didesnei draugijos veiklos plėtrai stigo apyvartinių lėšų, jos narių ne daugėjo, o mažėjo. Pastarąją tendenciją lėmė privalomi reikalavimai būti tik Didžiosios Britanijos tautybės ir pripažinti reformatų tikėjimą.
Mirtiną smūgį tiek draugija, tiek visa Kėdainių škotų bendruomenė patyrė per 1731 metais jos sandėlius nusiaubusį gaisrą – sudegė ir pastatai, ir daugybė juose laikytų prekių.
Gaisro priežastis iki šiol nežinoma. Gana dažnai aptarinėjama ir tyčinio padegimo versija. Istorikai jos nei atmeta, nei patvirtina.
Užsitarnavo gerą reputaciją
Po gaisro tėvynainiams siųstuose laiškuose škotai guodėsi, kad „…rūstūs išbandymai sukėlė beveik visišką žlugimą prekybos, kuri buvo nemaža, prekiaujant linais, kanapėmis, oda, vašku, taukais ir visos rūšies javais, o taip pat ir kitomis prekėmis“.
Škotų laiškuose teigiama, kad kėdainiečiai užsitarnavę sąžiningų prekiautojų reputaciją, tad pirkliai iš Karaliaučiaus su jais bendrauja kur kas mieliau nei su žydais ar kitais šios profesijos atstovais.
Tačiau dar labiau plėsti prekybą su kėdainiečiais trukdė tai, kad šie neturėjo ,,pakankamai atsargų“.
Veikė reformatų prieglauda
Iškart po lemtingo gaisro škotus užklupo dar viena neganda: 1731 metais Kėdainių miesto savininku tapęs Jeronimas Florijonas Radvila skatino protestantišką tikėjimą keisti katalikišku.
Prasidėjusi kontrreformacija, augantis religinis nepakantumas ir stiprėjanti ekonominė krizė škotus iš Kėdainių skatino trauktis į Klaipėdą ar Karaliaučių.
Škotams išvykus, buvusios tabako krautuvės pastate nuo 1765 iki 1784 metų veikė reformatų prieglauda.
Per Pirmąjį pasaulinį karą pastatą stipriai suniokojo gaisras. Tarpukariu jis buvo atstatytas.
Šiuo metu buvusios škotų tabako krautuvės pastatas – tuščias ir vėlgi – gana apleistas.

Kunigaikštį Jonušą Radvilą užrūstino tai, kad škotai, vengdami papildomų išlaidų, bandė ignoruoti seną paprotį, reikalavusį prisidėti prie bendros pastatų sienos mūrijimo.
Kunigaikštį Jonušą Radvilą užrūstino tai, kad škotai, vengdami papildomų išlaidų, bandė ignoruoti seną paprotį, reikalavusį prisidėti prie bendros pastatų sienos mūrijimo.

 

17-ajame amžiuje pypkės buvo tvirtos ir elegantiškos, dailiai dekoruotomis galvutėmis, su prie jų pritvirtintais nuo 30 iki 80 centimetrų ilgio koteliais.
17-ajame amžiuje pypkės buvo tvirtos ir elegantiškos, dailiai dekoruotomis galvutėmis, su prie jų pritvirtintais nuo 30 iki 80 centimetrų ilgio koteliais.

 

Pypkėmis mėgaudavosi ir kėdainiečiai. Tai liudija fragmentai, aptinkami per 17-ojo amžiaus sluoksnio kasinėjimus.
Pypkėmis mėgaudavosi ir kėdainiečiai. Tai liudija fragmentai, aptinkami per 17-ojo amžiaus sluoksnio kasinėjimus.

 

Istoriniai šaltiniai byloja, kad rūkymo mada po Europą labiausiai plito iš Britanijos salyno.
Istoriniai šaltiniai byloja, kad rūkymo mada po Europą labiausiai plito iš Britanijos salyno.

 

tabakas_Rukorius-viduramziu

Algirdas Juknevičius

 SRTRF

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.