Profesijos galima išmokti ir kitaip

Kėdainių profesinio rengimo centre surengtoje respublikinėje konferencijoje „Mokymas(is) kitaip“ daug diskutuota, kaip gyvenimui nestovint vietoje prisitaikyti prie laikmečio iššūkių ir naudojant mo­dernias mokymo priemones jaunimą sudominti darbininkiškomis specialybėmis. 

Bendrovės „Daumantai LT“ direktorius Robertas Neimontas profesijos mokytojus ragina būti drąsius ir dar daugiau bendrauti su darbdaviais mokant jaunimą įvairių amatų.

Pastaruoju metu Kėdainių profesinio rengimo centro vadovai sulaukia vis daugiau norinčiųjų išmokti automechaniko, statybininko, suvirintojo, logisto-ekspeditoriaus darbo paslapčių.
Po universiteto – į profesinę mokyklą
Šiuo metu apie 700 mokinių turintis Kėdainių profesinio rengimo centras gali pasigirti, kad ne tik po kelerių metų pertraukos įgyvendino mokinių priėmimo planą, bet ir turi apie 30 asmenų, atėjusių įgyti specialybės po aukštųjų mokyklų. Be to, centre viena klasė mokoma produktyviojo mokymo metodu, tad mokymasis kitaip jau vykdomas, kol kolegos dar tik diskutuoja apie jį.
„Švietimas – viena sričių, kurios pirmiausia turi derintis prie pokyčių. Matome, kad permainų reikia visoje švietimo sistemoje, pradedant pradinėmis klasėmis, baigiant profesinėmis mokyklomis ar universitetais. Mes esame su laikmečiu koja kojon žengianti įstaiga. Pirmieji šalyje pasirinkome produktyviojo mokymo metodą, kai mokiniai tik vieną dieną praleidžia centre, o keturias dienas dirba partnerių įstaigose ir atlieka individualias užduotis“, – sakė Kėdainių profesinio rengimo centro direktorius Dangiras Kačinskas.

Kėdainių profesinio rengimo centro direktorius Dangiras Kačinskas ir profesijos mokytoja Vida Radavičienė įsitikinę, kad jų pradėtas įgyvendinti produktyviojo mokymo metodas duos pačių geriausių rezultatų.

Traukia iš socialinės atskirties
Kėdainių profesinio rengimo centro profesijos mokytoja metodininkė Vida Radavičienė neslepia vilčių, kad pasirinktas produktyvusis mokymas tikrai duos teigiamų rezultatų. „Turime surinkę keturiolikos jaunuolių grupę su specialiaisiais poreikiais. Įprasta mokymo programa jiems būtų sunkiai įkandama, o naujoji eksperimentinė tikrai leis išmokti statybininko amato. Jaunuoliai būtinų dalykų mokosi ne iš teorijos, bet iš praktikos. Pavyzdžiui, jie gauna užduotį ištinkuoti ir išdažyti vieną patalpą. Padedami vadovo, turi susiskaičiuoti, kiek reikės medžiagų bei kiek užtruks darbai. Jei viską šiems mokiniams tektų atlikti tik teoriškai, būtų gana sunku, o kai jie stovi objekte ir akivaizdžiai mato, kiek dažų sunaudoja vienai sienai išdažyti, o tų sienų yra keturios, tai viskas daug paprasčiau. Ne kartą kalbėjome, kad pagal naująjį metodą mokydami vaikus juos tiesiog ištraukiame iš atskirties rato. Jei jie negautų jiems suvokiamu būdu žinių, jie nieko neišmoktų ir liktų tie, kurie nieko nedaro, o gyvena iš socialinių išmokų. Manome, kad visi turi turėti teisę į visavertį gyvenimą pagal savas galimybes“, – įsitikinusi patyrusi profesijos mokytoja. Jos teigimu, tiek švietimo įstaigos, tiek darbdaviai daug mieliau į savo bendruomenes priima sveiką ir gabų jaunimą, o turintieji specialiųjų poreikių jaunuoliai neretai lieka užribyje. „Daug kalbama apie socialinę integraciją, tačiau neretai kalbos ir lieka kalbos. Mes ėmėmės konkrečių darbų. Kadangi programą įgyvendiname jau antrus metus, pirmuosius rezultatus matome jau šiandien, tačiau išbaigtas išvadas pasakysime, kai ši grupė baigs mokymą“, – sakė V. Radavičienė.

Pasiryžę dalintis ne tik žiniomis, bet ir įranga
Kėdainių profesinio rengimo centras turi ne vieną partnerį, kurie mielai priima besimokančius jaunuolius atlikti praktinių užduočių. Konferencijoje dalyvavęs bendrovės „Daumantai LT“ direktorius Robertas Neimontas neslėpė tikrosios situacijos, su kuria susiduria įmonėje atėjus praktikantams. „Visi profesinių mokyklų partneriai man pritars, kad mes sulaukiame gana „žalių“ praktikantų. Atėjusį jaunimą tenka mokyti labai daug dalykų. Žinome, kad technologijos įvairiose srityse labai sparčiai keičiasi, mes turime reaguoti į visus pokyčius, jei norime išlikti rinkoje. Esant tokiai situacijai gana dažnai mums tenka keisti įrenginius. Paprastai senuosius būna gaila išmesti, juos pastatome kur atokiai sandėliuose ir laikome keletą metų, bet po kurio laiko jau be gailesčio išvežame į sąvartyną. Manau, kad galėtume elgtis racionaliau – senuosius įrenginius galime atiduoti profesinėms mokykloms, kad jų mokiniai juos ardytų, surinktų, pažintų. Toks žaidimas duotų abipusę naudą: juk ne paslaptis, kad išmokus valdyti senesnių technologijų aparatą, naujas tampa labai lengvai perprantamas. Mes net specialistą skirtume kuriam laikui, kad senieji įrenginiai būtų tinkamai pažinti. Manau, kad atsirastų ir daugiau kolegų ,norinčių ir galinčių panašiai pasielgti. Aš skatinu profesinių centrų drąsą ir norą kuo atviriau bendrauti su darbdaviais. Tiesiog turime rasti abi puses tenkinantį kompromisą, kaip tinkamai paruošti darbo rinkai darbuotojus“, – sakė R. Neimontas.