Vos per vieną dieną prieš 78 metus Kėdainiuose neliko daugiau nei dviejų tūkstančių žmonių: vaikų, tėvų, senelių… Ištisų šeimų. Per vieną jie visi buvo suvaryti prie gilios ir didelės duobės Daukšių kaime ir sušaudyti. Kapavietėje yra palaidoti 2076 asmenys iš Kėdainių, Šėtos ir Žeimių. Tai – didžiausias ir šiurpiausias hitlerininkų nusikaltimas Lietuvoje – masinės žydų žudynės.

Šiurpius istorinius įvykius dera prisiminti, kad nebūtų kartojamos tos pačios klaidos, todėl praėjusią savaitę Šėtos, „Aušros“ progimnazijos bei „Atžalyno“ gimnazijos mokiniai susirinkę prie Daukšių kaime esančio memorialo sušaudytiems žydams, pagerbė tragiškai žuvusiuosius. Mokiniai dalyvavo akcijoje „Vardai“, kurios metu buvo skaitomos čia žuvusių žydų vardai ir pavardės.

Senamiestis tapo tuščias

„Čia, man už nugaros, šioje didžiulėje duobėje, guli daug jūsų bendraamžių: tokių pat gimnazistų, pradinukų, net ikimokyklinukų. Šiandien mes visi pažymime Žydų genocido dieną, nes prieš 75 metus, rugsėjo 23-ąją buvo sunaikintas vienas iš didžiausių Lietuvoje – Vilniaus getas“, – kreipdamasis į gausiai susirinkusius mokinius, šnekėjo Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. Kėdainiuose tokios žydų žudynės vyko kiek anksčiau: per vieną dieną, 1941 metų rugpjūčio 28-ąją, buvo nužudyta trečdalis miesto žmonių…

Akcija „Vardai“ labiausiai skiriama mūsų jaunimui, kad jis suvoktų tokių žudynių beprasmybę bei pragaištingas pasekmes.

„Visas dabartinis Kėdainių senamiestis pasidarė visiškai tuščias, o Daukšių kaimo duobėje atgulė Kėdainių amatininkai, verslininkai, gydytojai, pirkliai, teisininkai, taksi savininkai, žibalo pardavėjai, restoranų, valgyklų savininkai. Ir jie žuvo tik dėl to, kad buvo žydai“, – liūdnus mūsų krašto istorijos puslapius vertė R. Žirgulis.

Šiose žudynėse labai aktyvūs buvo vietiniai žmonės: kaimynai, pirkėjai krautuvėse, mokslo draugai klasėse… ir per vieną dieną vieni tapo žudikai, o kiti tapo aukomis…
Laikotarpiu nuo 1941 iki 1943 Lietuvoje buvo išžudyta apie 80 proc. Lietuvos žydų. Tad kai kurie Lietuvos miestai ir miesteliai per vieną dieną neteko iki 80 procentų savo gyventojų.

Iki kapavietės vyko atminimo keliu

Tokių vietų Lietuvoje, kur buvo žudomi žydai, yra apie 200. Tose vietose buvo suguldyta skirtingas kiekis asmenų – nuo keliasdešimties iki kelių tūkstančių žmonių.

„Iš tikrųjų, prieš 75-erius metus ir kiek anksčiau Lietuvoje įvyko didžiulė tragedija, todėl šių žydų atminimą būtina išsaugoti. Džiugu, kad į tokias akcijas mums pavyksta įtraukti mokyklas ir aktyvių, pilietiškų mokytojų dėka akcijose dalyvauja mokiniai. Šis jaunimas nuo pat mokyklos suolo sužino apie Holokaustą, apie šią Lietuvos žydus ištikusią tragediją ir, manau, jaunimas auga turėdamas kitokį suvokimą apie tai, kas atsitiko bei supranta, kad tai, kas įvyko, yra nežmoniška“, – pažymėjo muziejaus direktorius.

Akcijos „Vardai“, taip pat vykstančios įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose metu, mokiniai skaitė nužudytų žydus pavardes. Kelios dešimtys „Aušros“ progimnazijos mokinių iki masinės kapavietės atvyko dviračiais, taip pažymėdami tą patį kelią, kuriuo sušaudyti buvo vedami Kėdainių ir apylinkių žydai.

Rimanto Žirgulio, Kėdainių krašto muziejaus direktorius. „Reikia prisiimti bendrą kolektyvinę kaltę, moralinę atsakomybę už tai, kas atsitiko ir gerbti aukas ir jų atminimą“

Tiek, kiek Kėdainiuose buvo nužudyta žydų, žinoma iš nacių ataskaitų. Po įvykusių žudynių 1941 metais, nacių viskas buvo detaliai suskaičiuota ir įrašyta. Pavyzdžiui, Daukšių kaime buvo nužudyta 2076 žydai, iš kurių 710 vyrų, 767 moterys ir 599 vaikai. Dar 1125 žydai buvo sušaudyti šalia Krakių Peštinukų kaime, Josvainių žydai buvo išvaryti sušaudyti į Ariogalą. Iš viso Kėdainių krašte buvo nužudyta beveik 4 tūkst. žydų. Išsigelbėjo labai nedaug, vos kelios dešimtys žmonių.

Tragedijos aidai lydi iki šiol

„Žmonėms kartais kyla klausimų, kodėl vėl šnekama apie tuos žydus, apie Holokaustą. Tačiau apie tai kalbėti reikia, nes istorinė atmintis yra svarbus dalykas kiekvienos tautos gyvenime. Kai kurie žmonės neigia Holokaustą, arba randa pateisinimų, neva patys žydai kalti, nes jie koloboravo su sovietais. Iš tiesų taip, buvo ir tokių žydų, ir lietuvių, ir rusų. Tačiau, pavyzdžiui, Kėdainių komunistus naciai ir jų pagalbininkai sušaudė 1941 metų liepos 23 dieną Babėnuose. Ten guli 125 žmonės sušaudyti vien dėl to, kad jie buvo labai aktyvūs sovietų valdžios ir komunistų partijos veikėjai per pirmąją sovietinę okupaciją. Iš šių asmenų 95 buvo žydai, likę yra lietuviai ir rusai. Tačiau čia, Daukšių kaime, yra sušaudytos ištisos šeimos: tėvas, mama, šeši vaikai, seneliai… Čia buvo iššaudytos ištisos šeimos. Tai yra didžiulė tragedija ir tam jokių pateisinimų negali būti. Todėl tą reikia prisiminti. Jeigu mes apie tai nekalbėsime, žaizdos bus ir toliau draskomos. Reikia prisiimti bendrą kolektyvinę kaltę, moralinę atsakomybę už tai, kas atsitiko ir gerbti aukas ir jų atminimą“, – pabrėžė Kėdainių krašto muziejaus direktorius R. Žirgulis.

Šiam skaudžiam įvykiui atminti šalia masinės kapavietės yra pastatyta speciali lenta, kurioje yra iškaltos Kėdainių mieste gyvenusių žydų pavardės. Jų šiuo metu yra apie tūkstantį. Tiesa, nors beveik visa lenta jau yra užpildyta, neatmetama galimybė, kad vėliau dar bus pridėti keli segmentai, nes pastaraisiais metais atsirado iki šiol dar nežinomų žydų pavardžių.

Plačiau susipažinti su Kėdainių žydų gyvenimu galima Kėdainių daugiakultūriame centre, antrame aukšte esančioje ekspozicijoje.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.