Kėdainių kraštas atsisveikino su garbiu vyru – habilituotu technikos mokslų daktaru ilgamečiu buvusio Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos mokslinio tyrimo instituto (LHMMTI) direktoriumi Povilu Balzarevičiumi.

Povilas Balzarevičius (kairėje) – vienoje iš melioracijos technikos parodų.

Povilas Balzarevičius (kairėje) – vienoje iš melioracijos technikos parodų.

Lapkričio 9-ąją P. Balzarevičius atgulė amžinojo poilsio Apytalaukio kapinaitėse. Velionį lydėjo gausi minia žmonių – Kėdainiai tokią regėjo senokai.
Gaila, gal net piktoka, bet tarp atsisveikinusiųjų nebuvo nei rajone rinktų Seimo narių, nei savivaldybės vadovų. O bent keli jų apie netektį tikrai buvo informuoti.

Naudojo sąjungines galimybes
Į amžinybę anksčiau ar vėliau išeisime kiekvienas – tuo mes visi panašūs. Tačiau skiriasi tai, kas po mūsų lieka.
P. Balzarevičių primins šalia Kėdainių iškilę Vilainiai. Jam vadovaujant, ši gyvenvietė itin išsiplėtė.
Sovietmečiu LHMMTI buvo tiesiogiai pavaldus Maskvai – sąjunginei Melioracijos ir vandens ūkio ministerijai.
Sąjunginės ministerijos tuo metu valdė kur kas didesnius finansinius išteklius negu respublikinės. P. Balzarevičius šią aplinkybę sumaniai išnaudodavo.
Vilainių sporto salė iki pat 2013-ųjų, kai iškilo naujoji Kėdainių arena, buvo pagrindinė rajono sportinių varžybų vieta. Tačiau tik nedaugelis žinojo, kad sovietmečiu ji oficialiai vadinosi LHMMTI projektavimo ir konstravimo biuro mašinų išbandymo aikštele – mat tik taip apiforminus pavyko gauti finansavimą jos statybai.
Po panašių apiforminimų, visasąjunginės Melioracijos bei vandens ūkio ministerijos lėšų teko ir rajono ligoninei, tuo metu Kėdainiams itin stigusiam viešbučiui, kitiems objektams.

Vilainių eglių paunksmėje – (iš kairės) habilituotas mokslų daktaras Leonardas Zelionka, Visasąjunginio hidrotechnikos ir melioracijos mokslų instituto direktoriaus pavaduotojas Vasilijus Dmitrevas, Povilas Balzarevičius ir jo pavaduotojas Antanas Lukianas.

Vilainių eglių paunksmėje – (iš kairės) habilituotas mokslų daktaras Leonardas Zelionka, Visasąjunginio hidrotechnikos ir melioracijos mokslų instituto direktoriaus pavaduotojas Vasilijus Dmitrevas, Povilas Balzarevičius ir jo pavaduotojas Antanas Lukianas.

Rajonas praturtėjo specialistais
Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos institutui buvo pavaldūs net keli padaliniai – eksperimentinis ūkis, projektavimo ir konstravimo biuras, vaikų darželis (dabartinė ,,Obelėlė“).
Iš viso šioje struktūroje dirbo per tūkstantį žmonių. O praėjusiojo amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje prie LHMMTI buvo prijungta tuometė Kėdainių melioracijos ir statybos montavimo valdyba.
Naujasis darinys buvo pavadintas moksliniu gamybiniu susivienijimu ,,Lietuvos melioracija“. Jame dirbo per pusantro tūkstančio žmonių.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, dėmesys melioracijai gerokai sumenko – kurį laiką ji net buvo piktai puolama.
Subyrėjo ir mokslinis gamybinis susivienijimas ,,Lietuvos melioracija“. Rajonui tai, beje, turėjo ne tik neigiamų, bet ir teigiamų padarinių – jo įstaigos bei organizacijos praturtėjo talentingais žmonėmis.
Kelias kadencijas savivaldybės vicemeru dirbęs Algimantas Dagys, verslininkai Jonas Putna, Vygantas Valiukevičius, rajono vartotojų kooperatyvo pirmininkas Rimvydas Raščiauskas, vienas bendrovės ,,Kėdbusas“ vadovų Saulius Radavičius – tai tik nedidelė dalis rajone žinomų žmonių, darbinių įgūdžių įgijusių LHMMT institute.

Nemėgdavo viešintis
Bendradarbių ir kolegų atmintyje P. Balzarevičius išliko kaip santūrus, viešintis ne itin mėgdavęs žmogus.
O juk jis buvo valstybinės premijos laureatas, 1977 metais išrinktas Sąjunginės žemės ūkio mokslų akademijos melioracijos ir vandens ūkio sekcijos pirmininku. Nedaug Lietuvos mokslininkų buvo pasiekę tokių titulų.
Viešai deklaruodavęs ištikimybę socializmo idealams, patyliukais P. Balzarevičius į darbą priėmė ne vieną žmogų, kurie tais laikais būdavo vadinami ,,politiškai nepatikimais“.
Vienas mėgstamiausių P. Balzarevičiaus laisvalaikio užsiėmimų buvo darbas darže – su grėbliu ar kastuvu rankose jį būdavo galima matyti dažnai.
Itin subtilus buvo P. Balzarevičiaus humoro jausmas. Per vieną vakarėlių jis atsiduso, kad Dievas jo turbūt nemyli.
Pamatęs klausiamus aplinkinių žvilgsnius, šypsodamasis paaiškino: ,,Juk tiems, kuriuos myli, Dievas užkrauna nešti kryželį. O man jis kryželio nedavė – tik palaimą.“
Su žmona Janina P. Balzarevičius užaugino du sūnus ir dukrą. Pastarajai daug vilainiečių dėkingi už sveikatą: ji pirminio sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja.

P. Balzarevičius (pirmoje eilėje penktasis iš kairės) – tarp tuometės TSRS melioracijos mokslo elito atstovų.

P. Balzarevičius (pirmoje eilėje penktasis iš kairės) – tarp tuometės TSRS melioracijos mokslo elito atstovų.

Kėdainiuose – nuo 1956-ųjų
P. Balzarevičius gimė 1929 metų lapkričio 30 dieną Pasvalio rajono Vaškų miestelyje.
1953-aisiais jis baigė tuometę Lietuvos žemės ūkio akademiją, o 1956-aisiais buvo paskirtas Kėdainių melioracijos mašinų stoties direktoriumi.
Būdamas vos trisdešimties, 1959 metais, P. Balzarevičius ėmė vadovauti institutui, kuris glaudėsi dviejuose dviaukščiuose pastatėliuose. Jame dirbo vos 30 žmonių.
Vilainiuose tuo metu tebuvo apgriuvusio dvaro likučiai ir keli gyvenamieji nameliai.
Praėjusiojo amžiaus devintajame dešimtmetyje Vilainiuose gyveno jau apie 2 tūkst. žmonių, kuriems pavydėdavo daug kėdainiečių: mat vilainiškiai naudodavosi ir miesto (komunaliniai patogumai, maršrutinis transportas, vaikų darželis), ir kaimo (pasodybiniai sklypai) privalumais.
P. Balzarevičiaus nuveiktus darbus itin vykusiai apibūdina buvusio LHMMTI eksperimentinio ūkio direktoriaus Algimanto Dagio atsisveikinimo žodžiai: ,,Visas šio žmogaus gyvenimas paaukotas bendravimui su žeme, jos žaizdų gydymui, žemdirbių ramybės bei moralinio pasitenkinimo ugdymui. Tuos darbus primena ir sukultūrinti laukai, ir žydros tvenkinių akys.“

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.