Sekmadienį Kėdainiuose paminėta ypatinga sukaktis – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25 – metis. Minėjimo data pasirinkta neatsitiktinė, mat taip prisimintas 1988 metų rugsėjo 15 dieną Kėdainiuose įvykęs pirmasis viešas mitingas, kuriame dalyvavo tūkstančiai permainų troškusių kėdainiečių. 

Iškilmingame Lietuvos Sąjūdžio 25 – mečio minėjime dalyvavo ir pirmieji Kėdainių sąjūdiečiai – J. ir I. Meškauskai bei V. Volkus (dešinėje).

Iškilmingame Lietuvos Sąjūdžio 25 – mečio minėjime dalyvavo ir pirmieji Kėdainių sąjūdiečiai – J. ir I. Meškauskai bei V. Volkus (dešinėje).

„Sąjūdis – tai ir sąžinės revoliucija, kuri yra aktuali ir šiandien, kai mes esame laisvi ir nepriklausomi“, – pažymėjo renginio vedėjas Henrikas Vaicekauskas.

Iškėlė vėliavą rotušėje
Minėjimo renginiai prasidėjo Šv. Mišių auka už Lietuvos Sąjūdį Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje. Vėliau Rinkos aikštėje vyko iškilmingas Lietuvos vėliavos pakėlimas virš miesto rotušės. Tai tarsi graži aliuzija į 1988 metais lapkričio 12 dienos trispalvės – valstybingumo simbolio – iškėlimą ten pat, Kėdainių rotušėje. Tuomet vėliavą iškėlė Kėdainių garbės piliečiai – gydytoja Teklė Bružaitė ir mokytojas Jonas Viržonis.
Vėliau minėjimas persikėlė į Kėdainių kultūros centrą, į kurį susirinko ne tik būrys kėdainiečių, bet ir daug garbių žmonių: rajono meras Rimantas Diliūnas, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Vidmantas Žylius, Lietuvos Sąjūdžio sekretorius Andrius Stučkus, Nepriklausomybės akto signatarai, taip pat europarlamentarai, Seimo nariai, Šaulių sąjungos atstovai, Kėdainių krašto sąjūdiečiai, politikos ir visuomenės veikėjai. Bene gausiausiai aplodismentų sulaukęs sąjūdietis, kunigas emeritas, buvęs Krakių parapijos klebonas Viktoras Brusokas.

Kvietė prisiminti kovotojų už laisvę jubiliejus
Susirinkusiesiems mokytoja ekspertė Audronė Pečiulytė trumpai apžvelgė ir pristatė Sąjūdžio Lietuvoje bei Kėdainiuose susikūrimo priežastis bei prielaidas, kuris dažnai prilyginamas stebuklui.
„Sąjūdžio susikūrimas ir neįtikėtinai spartus virtimas masiniu judėjimu 1988 metų birželio – spalio mėnesiais atrodo lyg stebuklas to meto amžininkams ir iš dabarties perspektyvos žvelgiantiems mokslininkams“, – kalbėjo A. Pečiulytė.
Kėdainių rajono meras R. Diliūnas pasveikino susirinkusiuosius šios gražios sukakties proga bei kvietė nepamiršti ir pavienių kovotojų už laisvę, susijusių su mūsų kraštu.
„Noriu visiems priminti, kad šiemet mes, kėdainiečiai, galime paminėti dar vieną sukaktį, susijusią su kovomis dėl laisvės. Tai Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 dienos deklaracijos signataro, tarybos prezidiumo nario, partizano pulkininko leitenanto, kario savanorio, apdovanoto Vyčio kryžiaus pirmo laipsnio ordinu, Juozo Šibailos – Merainio žuvimo mūsų krašte šešiasdešimtmetis. Taip pat negalime pamiršti vieno žymiausių bei gerbiamiausių partizanų vadų Lietuvoje – Danieliaus Vaitelio Briedžio, užaugusio ir subrendusio Kėdainių krašte – gimimo šimtmečio“, – priminė meras.

Įteiktos padėkos
V. Žylius, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas, džiaugėsi prieš ketvirtį amžiaus pasiekta nepriklausomybe, tačiau kartu ir nuogąstavo dėl vis iškylančių naujų iššūkių Lietuvai, kuriuos, pašnekovo nuomone, Lietuvai kol kas gana sudėtinga įveikti.
„Per tuos 25 metus Lietuva pasiekė labai daug. Jei grįžtume atgal, stebėtumėmės, koks košmaras tuo metu buvo. Tačiau, žinoma, yra nemažai, ką šiais laikais reiktų taisyti“, – susirūpinimo neslėpė jis.
V. Žylius kartu su Sąjūdžio sekretoriumi A. Stučkumi įteikė Vytauto Landsbergio pasirašytus padėkos raštus pirmiesiems Kėdainių krašto sąjūdiečiams, tuo metu buvusiems įvykių sūkuryje ir aktyvia savo veikla ir užsidegimu prisidėjusiems prie Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo.

11 pirmųjų drąsuolių
Prieš 25 metus, rugpjūčio 5 dieną, įvyko pirmasis iniciatyvinės grupės susirinkimas. Jame dalyvavo 11 drąsiausių kėdainiečių: advokatas Ignas Meškauskas, pedagogas-juristas Vaclovas Volkus, pedagogas-pensininkas Antanas Kryžanauskas, inžinierius Stasys Padalevičius, juristas Antanas Jarašius, zootechnikas Vincas Kučinskas, finansininkas Vytautas Jauniškis, stomotologas Vitolis Laumakys, lituanistė Janina Meškauskienė, inžinierius Juozas Mrazauskas, agronomas Vincas Ramanauskas. Deja, kai kurių jų jau nėra gyvųjų tarpe.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.