Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.

Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.

Laukdami euro įvedimo, lietuviai plačiau pravėrė pinigines ir buvo labiau linkę lėšų skirti vidutinio ir ilgo vartojimo prekėms bei nekilnojamam turtui pirkti nei pervesti turimus grynuosius pinigus į ilgalaikes santaupas, pastebėjo Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.

Pasak pašnekovės, šiais, 2014 metais ypač augo mažmeninių pardavimų apimtys: drabužių ir avalynės segmente, taip pat aktyviai buvo perkami baldai ir namų apyvokos daiktai. „Viena paskatų didesniam išlaidavimui buvo šiek tiek išaugusios pajamos bei sumažėjęs nedarbo lygis. Palankias aplinkybes pirkiniams kūrė ir kainos, kurios nors ir svyravo, tačiau vidutiniškai padidėjo tik dešimtosiomis dalimis“, – įžvalgomis dalinosi pašnekovė.

Augo butų kainos

Apskaičiuota, kad vidutinis atlyginimas per metus ūgtelėjo 84 litais, o nedarbo lygis sumažėjo iki 9,1 proc. Kartu su atlyginimais didėjo ir privačių asmenų piniginiai pervedimai iš užsienio – per tris šių metų ketvirčius iš užsienio persiųsta beveik 4 mlrd. litų.

Lietuviai 2014 metais nemažai lėšų skyrė ir nekilnojama turtui įsigyti. Butų pardavimai šiemet per devynis mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 16 proc. „Šiemet butų kainos Lietuvoje augo sparčiau nei atlyginimai ir tai galėjo tapti paskata investuoti turimas santaupas į nekilnojamąjį turtą. Prie to prisidėjo ir nepinganti nuoma, daliai gyventojų pagrindžianti nuomonę, kad nuosavo būsto įsigijimas yra finansiškai racionalesnis sprendimas. Tačiau ilgainiui didėjanti butų pasiūla ir įvestas euras turėtų stabdyti kainų augimą, o sandorių skaičius turėtų stabilizuotis“, – prognozavo O. Bložienė.

Išaugo einamosios sąskaitos

Pasak ekspertės, be augusio vartojimo, pastebimas ir vienadienių indėlių augimas. Per metus beveik penktadaliu (18,75 proc.) išaugo einamųjų sąskaitų likučiai. Jų „išsipūtimas“ liudija tai, kad lėšos čia greičiausiai laikomos laikinai iki tol, kol pasikeis valiuta. Vėliau jos gali būti išgrynintos arba skirtos vartojimui.

„Be abejonės, perėjimas prie naujos valiutos taps didžiausiu 2015 metų iššūkiu gyventojams. Jų finansams kitąmet įtakos turės ir keletas mokestinių naujovių – ūgtelėjusios cigarečių ir alkoholio kainos, išplėsta mokestinė nekilnojamojo turto mokesčio bazė“, – teigė ji.

Pasak pašnekovės, kitais metais gyventojų pajamos dar turėtų augti – prie to prisidės numatytas minimalios algos (MMA), darbo užmokesčio mažiausiai uždirbantiems kėlimas, kitų išmokų kėlimas. „Bendras gyventojų pajamų augimas, tikėtina, didins ir vartojimą. Tiesa, labiau antrąjį pusmetį, nes pirmoje metų pusėje gyventojai dar tik pratinsis prie naujosios euro valiutos“, – apibendrino O. Bložienė.

Leave a Reply

Your email address will not be published.