Pirmą kartą Kėdainiuose lankęsis premjeras Saulius Skvernelis daug pažadų neatvežė. Visų pirma susitikęs su Kėdainių rajono meru Sauliumi Grinkevičiumi ir administracijos direktoriumi Ovidijumi Kačiuliu, premjeras vyko į krašto gydymo įstaigas, vėliau – į Šviesiąją gimnaziją ir didžiausią rajono bendrovę „Lifosa“.

Iš karto po susitikimo su Kėdainių rajono vadovais, premjeras S. Skvernelis vyko susitikti su dviejų didžiausių rajono gydymo įstaigų – VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro ir VšĮ Kėdainių ligoninės medikais.

Laukia nelengvi sprendimai

Premjeras S. Skvernelis gausiai susirinkusiems medikams pristatė tai, kas medikų bendruomenės laukia ateityje.

Su dviejų didžiausių rajono gydymo įstaigų – Kėdainių PSPC ir Kėdainių ligoninės medikais susitiko LR Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Šalia Kėdainių ligoninės vadovas Stasys Skauminas.

,,Iš tiesų laukia nelengvi sprendimai, susiję su sveikatos priežiūra. Visus domina, kas bus su ligoninių tinklo optimizavimu, bet baimintis tikrai nėra reikalo. Bendri principai bus patvirtinti, o kaip sveikatos priežiūros įstaigos nuspręs su savo steigėjais, tokie sprendimai ir bus. Bet požiūris turi kleistis. Pirmoje vietoje turi būti paciento interesai – jis turi gauti paslaugą, ypatingai kalbant apie pirminę sveikatos priežiūrą. O po to keliauti ten, kur reikalinga tęstinė pagalba ir kad tas kelias būtų kuo trumpesnis“, – pacientų eilių mažinimo problemą akcentavo vyriausybės vadovas.

Didelį dėmesį savo kalboje svečias skyrė medikų atlyginimų klausimui. Pasak S.Skvernelio, reikia suvokti labai paprastą dalyką, kad nėra seife padėtų eurų, ant kurių sėdi sveikatos apsaugos ministras ar finansų ministras. Tikrai taip nėra, bet pokytis privalo būti.

,,Mūsų tikslas nuo gegužės 1 dienos vidutiniškai 20 procentų pakelti medikų atlyginimus buvo nukreiptas pirmiausia į mažiausias pajamas gaunančius medikus, slaugytojus. Yra pasirašyta kolektyvinė sutartis su profesinėmis sąjungomis, pagal kurios kriterijus gydytojų atlyginimas turės siekti ne mažiau nei 3, o slaugytojų ne mažiau nei 1,5 vidutinio šalies atlyginimo“, – patikino premjeras.

Sprendimų diagnozė – apleisti ir pavėluoti

Jis kalbėjo ir apie bendrą pajamų kilimą, paliečiant kiekvieną sektorių, kiekvieną dirbantįjį.

Buvo kalbama apie labai didelį ir neefektyvų savivaldybės ligoninių tinklą, kur 80 proc. pacientų nesigydo savo gydymo įstaigose, bet važiuoja į kitas, o vietos gydymo įstaigos vis tiek nori išlikti, išsilaikyti. Paminėjo tuos atvejus, kai brangi įranga, kurios visiems labai reikia, stovi neišpakuota todėl, kad nėra specialistų, kas galėtų su ja dirbti.

,,Puikiai suprantu ir girdžiu medikų bendruomenę, kaip ir visus kitus, ir tą paradoksą matau. Visiems vienu metu prakentėjus 28 metus (skaičiuojant nuo Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo) staiga pasirodė, kad jiems yra pati blogiausia situacija. Iššūkių yra daug, kuriuos reikia spręsti ir tie sprendimai, jūs kaip medikai, galite diagnozuoti – gerokai apleisti ir pavėluoti. Dėl to, norint išgydyti, reikia gerokai daugiau pastangų, taip pat ir finansinių resursų“, – tvirtino S. Skvernelis.

Būtinas maksimalus paslaugų išplėtimas

Vyriausybės vadovas taip pat buvo paklaustas paaiškinti, kodėl nors esame Europos Sąjungos šalis, Lietuva yra laikoma mažų atlyginimų valstybe. Paaiškinta, kad norint iš ko mokėti daugiau, reikia pirmiausiai surinkti daugiau. Surinkimui yra irgi keletas būdų – arba mokesčių didinimas, kas nerealu, nes jie pakankamai dideli, arba per mokesčių sistemą surinktų pinigų racionalus panaudojimas ir efektyvus jų valdymas. Jis palietė ir šalies švietimo reformą, mokesčių surinkimo klausimus, II pakopos pensijų kaupimo perspektyvą.
Kalbėdamas apie pacientų eilių mažinimą, S. Skvernelio nuomone, turėtų būti taikomas maksimalus paslaugų suteikimas pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje su maksimaliu paslaugų išplėtimu bei dienos stacionaro paslaugų teikimas, kur efektyviai būtų sprendžiama problema, nesistengiant kiekvienu atveju paguldyti ligonį į stacionarą, didinant užimtų lovų skaičių. Negali pacientas užsiregistruoti pas gydytoją ir be jokios atsakomybės neateiti, o tokių žmonių yra apie 30 procentų. Ministras Pirmininkas patikino, kad Kauno regione nežadama uždaryti nė vienos ligoninės, bet kitur mato galimybę specializuotų ligoninių atsiradimui.

Gimnazijai belieka laukti

Apžiūrėjęs Šviesiosios gimnazijos priestato pamatus, premjeras Saulius Skvernelis tikino, kad lėšų taip reikalingo pastato statyboms biudžete nėra.

Vėliau apsilankęs Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje ir susitikęs su mokyklos bendruomene, premjeras S. Skvernelis padėkojo už šiltą priėmimą, tačiau daug vilčių, kad jau artimiausiu metu bus skirtos lėšos šios švietimo įstaigos priestato statyboms, siūlė nedėti.

„Kadangi nesu tas, kuris žarstosi nerealiais pažadais, ir šį kartą to nedarysiu. Suprantu, kad šiai gimnazijai reikia papildomų patalpų, tačiau tokių didelių pinigų, kokių reikia minėto priestato statyboms, biudžete tikrai nėra. Tačiau blogiausia, kad jūsų bendruomenei kažkas praeityje suteikė daug vilčių. Ankstesnėse vyriausybėse būdavo tokia praktika, kad svarbiausia – kuo daugiau pradėti projektų, o kaip jau ten bus vėliau – ir spręsime vėliau. Taigi, manau, kad jūsų pavyzdys puikiai iliustruoja šią praktiką – pradėta, bet nebaigta“, – viešėdamas Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje teigė S. Skvernelis.

Vizito darbotvarkė – itin įtempta

Po susitikimo su premjeru, Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius teigė iš S. Skvernelio išgirdęs keletą džiugių naujienų. Viena jų, kad per keletą ateinančių metų bus skirtas finansavimas užbaigti Kėdainių futbolo stadiono statybas.

„Tai tikrai gera žinia, nes tikrai nesinorėtų, kad toks neužbaigtas objektas ir toliau gadintų miesto vaizdą. Kalbant apie neužbaigtus objektus, premjero prašėme, kad būtų skirtos lėšos ir Akademijos gimnazijos priestato statyboms užbaigti. S. Skvernelis pažadėjo ieškoti lėšų šio projekto užbaigimui“, – teigė S. Grinkevičius.

Tačiau Kėdainių rajono vadovą nuvylė tai, kad premjeras nepanoro apsilankyti Zabieliškio savartyne, kurį norima išplėsti „Tai visiems kraštiečiams skaudus klausimas, tačiau derinant darbotvarkę, gaila, bet į mūsų pasiūlymą atsižvelgta nebuvo“, – teigė S. Grinkevičius.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Vilma

    Kažkodėl laikraštyje pamiršo paminėti piketuojančius žmones prieš Zabieliškio sąvartyną. Manau tai būtų teisinga. Premjeras į tai atkreipė dėmesį ir pakvietė Karolinos Štelmokaitės iniciatyvinę grupę atvykti pas jį į kabinetą nuodugniau aptarti šią problemą. Gaila, kad žiniasklaida nėra laisva ir tarnauja tik akcininkams.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.