Praėjusį penktadienį Kėdainių daugiakultūriame centre susirinkę kultūros paveldo mylėtojai turėjo neeilinę galimybę pasiklausyti istorijų apie mūsų krašto dvarus: vietas, kurios buvo tapusios vietiniais kultūros židiniais.

Penktadienį Kėdainių daugiakultūriame centre Kėdainių krašto muziejaus istorikai kėdainiečiams pristatė intriguojančių istorijų apie mūsų krašto dvaruose gyvenusias asmenybes (iš kairės: R. Žirgulis, V. Banys, A.  Juknevičius).

Penktadienį Kėdainių daugiakultūriame centre Kėdainių krašto muziejaus istorikai kėdainiečiams pristatė intriguojančių istorijų apie mūsų krašto dvaruose gyvenusias asmenybes (iš kairės: R. Žirgulis, V. Banys, A.  Juknevičius).

Ir nors mūsų rajone yra nemažai šlovingą praeitį menančių dvarų ansamblis, deja, iki šiol tik vienas jų yra visiškai suremontuotas ir pritaikytas lankymui – tai 1863 metų sukilimo muziejus Paberžėje, įsikūręs dvarininkų Šilingų dvare. Deja, bet beveik visų likusių dvarų būklė yra avarinė ir su kiekviena diena vis labiau prastėjanti.

Įgyvendino projektą, pristatė naują maršrutą
Pasak Kėdainių daugiakultūrio centro vadovės Audronės Pečiulytės, pranešimai skirti visuomenės supažindinimui su mūsų krašto dvarais ir yra jau antrasis muziejaus vykdomo projekto renginys.
„Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras šiais metais vykdo Kėdainių rajono savivaldybės finansuojamą projektą „Kėdainių krašto dvarų kultūros atspindžiai“. Šis projektas susideda iš dviejų dalių – pirmasis renginys vyko birželio pradžioje, tuomet mes pristatėme naują ekskursijos maršrutą po mažiau žinomus, pažįstamus Kėdainių dvarus. Maršrutas driekiasi po įvairias rajono vietas, kuriose stovi dvarai: Taučiūnai (objektas pasirinktas dėl čia vykusių Nepriklausomybės kovų amžiaus pradžioje)–Stasynė–Lančiūnava–Pavermenys–Krekenava–Terespolis–Akademija.
Penktadienį vyko antrasis projekto renginys, kuris skirtas dvarų istorijai ir kultūrai atskleisti“, – pasakojo A. Pečiulytė.

Pastatai nyksta akyse
Vidurio Lietuvoje dvarų buvo išties nemažai – dėl derlingų žemių žmonės gyveno pakankamai turtingai. Iš viso šiame regione buvo priskaičiuojama apie pusantro tūkstančio dvarų. Mūsų krašte dabar yra septyni išlikę dvaro ansambliai. Tenka apgailestauti, kad jie yra apleisti.
„Iki šiol didžiausias dėmesys buvo skirtas Kėdainių miesto paveldo objektų atstatymui, o provincijoje esantys dvarai ir kiti ansamblio pastatai tiek daug dėmesio nesulaukė. Tiesa, galime didžiuotis puikiai sutvarkytu Paberžėje esančiu dvaru, kuriame šiandien veikia 1863 metų sukilimo muziejus“, – sakė A. Pečiulytė.

Vyko koncertas
Pranešimus skaitė Kėdainių krašto muziejaus darbuotojai: direktorius Rimantas Žirgulis, istorikas Vaidas Banys, archeologas Algirdas Juknevičius.
Po pranešimų susirinkusieji turėjo išskirtinę galimybę pasiklausyti muzikinės-literatūrinės programos „Muzikinis dvaro salonas“, kurią atliko aktorė Virginija Kochanskytė, pianistė Šviesė Čepliauskaitė ir solistė Giedrė Zeicaitė.

„Nenoriu būti karaliumi, noriu būti Radvila“
Kėdainių krašto muziejaus direktorius R. Žirgulis savo pranešime pristatė kunigaikščių Radvilų palikimą Kėdainiuose, kuris yra ne tik daiktinis ir matomas plika akimi. Istoriko nuomone, kėdainiečių tapatybė neturi būti siejama tik su tam tikromis daržovėmis, personažais, bet pirmiausiai – su Radvilomis.
„Radvilos yra patys pirmieji Kėdainių savininkai, palikę mieste ryškius pėdsakus. Kėdainiai yra Radvilų miestas, tad pirmiausia tuo ir turime didžiuotis. Iš viso priskaičiuojamos 23 šios giminės kartos. O Kėdainiai unikalūs tuo, kad miestą valdė visos trys šios giminės šakos“, – pasakojo R. Žirgulis.
Radvilų didybę ir galybę to meto politiniam, visuomeniniam, kultūriniam, religiniam gyvenimui puikiai iliustruoja posakis: „Nenoriu būti karaliumi, noriu būti Radvila.“

Praštmatnūs šarvai aukštą statusą turinčiai asmenybei
Savo paskaitoje R. Žirgulis pristatė ir daugiau įdomių faktų apie šią giminę: pranešime jis parodė nuotrauką šarvų, kuriuos turėjo Radvila Juodasis. Įspūdingai dekoruoti šarvai buvo itin prabangūs ir praštmatnūs, rodė aukštą juos dėvinčiojo statusą visuomenėje. Šiais laikais jie atitiktų prabangų, naują „Porshe“ automobilį. Galingos giminės atstovai galėjo pasigirti ir dideliais turtais: jie turėjo daugybę dvarų visoje šalies teritorijoje, dabartinės Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos teritorijose.

Rusų generaliteto pėdsakai mūsų krašte
Istorikas Vaidas Banys pristatė rusų generaliteto pėdsakus Kėdainių apylinkių dvaruose. Paskaitoje jis pasakojo apie carinės Rusijos elito atstovus, kurie lankėsi, tam tikrus laiko tarpus gyvendavo mūsų krašte. Istorikas pasakojo apie čia gyvenusių Stolypinų, Totlebenų, Rozenų, Kardaševskių, Kroicų, Stommų giminių atstovus. Šie buvo tapę carinės Rusijos aukščiausio rango funkcionieriais. „Šis sluoksnis buvo turtingas ir ypač įtakingas“, – pasakojo V. Banys.

Imperijos ministro pirmininko atostogos – mūsų krašte
Archeologas A. Juknevičius kiek plačiau pristatė vieną garsiausią ir įtakingiausią carinės Rusijos giminę – Stolypinus, kurie gyveno Kalnaberžės dvare. Pranešime jis pasakojo apie Arkadijų Stolypiną, kuris gudriai, pasitelkdamas įvairias machinacijas, gavo minėtą dvarą.
„Tačiau tokie buvo tėvai. Arkadijaus vaikai buvo visiškai kitokie“, – pažymėjo pranešėjas. Sūnus Piotras Stolypinas buvo Rusijos imperijos ministras pirmininkas, savo vaikystę praleido Kalnaberžėję, čia įgijo išsilavinimo pagrindus. Vėliau į šį dvarą nuolat vykdavo atostogų, jame gyveno ir jo šeima. P. Stolypinas artimai bendravo su savo kaimynais – Nobelio premijos laureato rašytojo Czeslowo Miloszo seneliais iš motinos pusės Kunotais, ištikimiausiu savo tarnu K. Staniuliu, kuris savo poną išgelbėjo nuo kelių pasikėsinimų. P. Stolypinas su žmona Olga susilaukė penkių dukterų ir vieno sūnaus.