Kėdainių rajono ugniagesiai susirinkę į ataskaitinę konferenciją ne tik išklausė praėjusių metų veiklos ataskaitą, bet ir tarėsi, kaip organizuoti darbus, kad nelaimių dėl ugnies būtų kuo mažiau.

Rajono meras Saulius Grinkevičius (dešinėje), išklausęs ugniagesių darbo aktualijas, prašė sudaryti konkrečių veiksmų planą, kurį savivaldybė žingsnis po žingsnio galėtų įgyvendinti gerindama gelbėtojų darbo sąlygas.

Rajono meras Saulius Grinkevičius (dešinėje), išklausęs ugniagesių darbo aktualijas, prašė sudaryti konkrečių veiksmų planą, kurį savivaldybė žingsnis po žingsnio galėtų įgyvendinti gerindama gelbėtojų darbo sąlygas.

„Praėjusių metų statistika tiesiog nublanksta, kai pažiūrime į šiųmetį sausį. Pernai iš viso gaisruose žuvo duasmenys, o šįmet per vieną mėnesį turime penkias gaisrų aukas“, – labai liūdnus skaičius įvardijo Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Stogevičius.
Pernai ugniagesiai skubėjo gesinti 248 gaisrų, užpernai jų būta kiek daugiau – 287. Pernai net 91 kartą teko tramdyti liepsnas atvirose teritorijose. Degė 15 butų, 6 kombainai.
Savivaldybių ugniagesiai be paramos – 20 metų
Pasak ugniagesių vado, Kėdainiuose be pagrindinių gelbėtojų dar yra devynios savivaldybės priešgaisrinės tarnybos komandos. „Mes turime tokį ugniagesių išdėstymą rajone, kad kuo greičiau pasiektume nelaimių vietas. Mūsų darbo taisyklėse numatyta, kad į gaisrą mieste turime atvykti per 5 minutes nuo gauti iškvietimo, o kaime – per 13 minučių. Ugnį sutramdyti mieste privalome per 15 minučių, o kaime per maždaug valandą. Suprantama, kad tokių rezultatų pasiekti galime tik turėdami gerą ir patikimą techniką. Tačiau tuo pasigirti tikrai negalime. Didžioji dalis mūsų turimos technikos, kaip ir kolegų kituose rajonuose, gerokai pasenusi ir tarnaujanti ne vienerius metus. Per pastaruosius dvidešimt metų į savivaldybių ugniagesių techniką buvo visai neinvestuota. Paskutinį automobilį, ir tą patį jau naudotą, savivaldybių ugniagesiai gavo 1997 metais. Taip pat nebuvo renovuotos ir jiems priklausančios patalpos, tik nedideli kosmetiniai remontai atlikti. Mes kasmet į savo ataskaitinius susirinkimus kviečiamės rajono vadovus. Jie vis išklausydavo ataskaitas, bet veiksmų nesulaukdavome. Ir šiandien konstatuojame faktą – savivaldybių ugniagesiai yra nepavydėtinoje situacijoje. Jei norime būti saugūs, tai turime investuoti į savo saugumą. Ugniagesiai tikisi, kad pagaliau bus išgirsti ir sulauks investicijų“, – sakė V. Stogevičius. Statistika byloja, kad du trečdaliai gaisrų įsisiautėja kaimuose, tad ugniagesiams tenka labai gerai organizuoti savo darbą, kad visų nelaimių vietos būtų pasiektos laiku.
Svarbu nepritrūkti vandens

Rajono Tarybos narys Saulius Sinickis (dešinėje) įsitikinęs, kad ugniagesiams būtina kuo skubiau padėti atnaujinti techniką, nes jie pirmieji skuba į pagalbą žmonėms, kai ištinka nelaimės.

Rajono Tarybos narys Saulius Sinickis (dešinėje) įsitikinęs, kad ugniagesiams būtina kuo skubiau padėti atnaujinti techniką, nes jie pirmieji skuba į pagalbą žmonėms, kai ištinka nelaimės.

Pasak ugniagesių gelbėtojų vado, ne mažiau svarbu už parengtį bei techniką turėti tikslingai išdėstytą hidrantų tinklą. Kėdainių mieste yra 242 hidrantai, o rajone – 90. „Skaičius atrodo nemažas, tačiau labai svarbu, kad mes nepritrūktume vandens. Juk praėjusi vasara su ilgai užsitęsusia sausra parodė, kad net ilgamečiais vandens telkiniais pasitikėti negalime, nes jie per sausrą išdžiūsta ir nebegali tarnauti kaip patikimas pagalbininkas, iš kurio galima imti vandenį ugniai slopinti“, – pasakojo V. Stogevičius.
Žmonės savęs nesaugo
Pastarųjų metų gaisrų analizė rodo, kad dažniausiai nelaimių kraštiečiai prisišaukia neatsargiai elgdamiesi su ugnimi. „Tikrai turime tokią grupę žmonių, kurie nesaugo nei savęs, nei aplinkinių. Gana dažnai gaisro prisišaukiama po išgertuvių ar rūkant lovoje. Neretai tenka po kelis kartus važiuoti į tuos pačius namus tramdyti ugnies. Būna taip, kad žmonės nereaguoja į pastabas dėl netvarkingų šildymo įrenginių. Prie kiekvieno po auklę mes nepastatysime. Mažus vaikus mokome, pažindiname, kaip saugiai elgtis su ugnimi ar vandenyje, kad jie nepakliūtų į pavojingas situacijas, o su suaugusiais būna labai sudėtinga“, – sakė V. Stogevičius. Viršininko teigimu, kalbant apie gaisrus, pirmiausia reikia įvardyti prevenciją – jei nebus užkertamas kelias nelaimėms, tai kovoti su pasekmėmis bus sudėtinga.
Ugniagesiai jau daugelį metų įgyvendina įvairias prevencines programas, vykdo mokymus tiek savo nariams, tiek kartu su atskiromis bendruomenėmis. Pernai buvo organizuoti mokymai ir mokyklose, ir slaugos namuose.
Profesionalų gretas pildo savanoriai

„Tikrai turime tokią grupę žmonių, kurie nesaugo nei savęs, nei aplinkinių“, – sakė ugniagesių vadas V. Stogevičius.

„Tikrai turime tokią grupę žmonių, kurie nesaugo nei savęs, nei aplinkinių“, – sakė ugniagesių vadas V. Stogevičius.

Nemažai vilčių patyrę ugniagesiai gelbėtojai deda ir į jų gretas pildančius savanorius. Pasak V. Stogevičiaus, tokia iniciatyva nėra naujiena mūsų šalyje: „Ugniagesių savanorių būta ir tarpukario Lietuvoje, ir sovietmečiu. Dabar jie vėl kviečiami burtis ir padėti profesionalams kovoti su nelaimėmis. Iniciatyva tikrai labai gera, nes tik būdami susitelkę ir padėdami vieni kitiems galime sukurti saugesnį gyvenimą. Juk, be gaisrų gesinimo, ugniagesiai dar nuolat skuba atlikti ir kitų gelbėjimo darbų: tenka ir autoįvykiuose žmones vaduoti, ir skęstančiuosius gelbėti, ir po audrų kelius valyti. Mes visapusiškai tarnaujame žmonėms.“
Kad galėtų padėti, prašo plano
Ugniagesių ataskaitą išklausęs Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius apgailestavo, kad valstybės mastu priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms neužtikrinamas pakankamas finansavimas. Be to, ir ankstesnė rajono savivaldybės valdžia savivaldybės ugniagesiams neskyrė pakankamai lėšų – nebuvo sprendžiami komandų aprūpinimo technika ir buities sąlygų pagerinimo klausimai.
„Šiandien situacija yra prasta, tačiau tai nereiškia, kad mums nerūpi ugniagesių problemos. Prisidedame kuo galime. Rajono socialiniuose būstuose, kuriuose dažniausiai gyvena socialinės rizikos grupei priklausantys asmenys, įrengėme priešgaisrines signalizacijas. Šį darbą tęsiame toliau. Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovų prašome sudaryti konkrečių veiksmų planą, ką mes, kaip savivaldybė, turime žingsnis po žingsnio padaryti. Tuomet kartu su Tarybos nariais ieškosime ugniagesių komandų finansavimo galimybių – kaip įsigyti reikalingos technikos, pagerinti buities ir darbo sąlygas. Kartu bandysime spręsti jūsų problemas“, – sakė S. Grinkevičius.
Geriausiems padėkos ir pagyrimai
Tradiciniame ugniagesių renginyje buvo padėkota ir labiausiai pernai pasižymėjusiems gaisrininkams bei jų bičiuliams. Padėka už nepriekaištingą tarnybą įteikta Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiui gelbėtojui Tomui Žvirbliui. Už Josvainių ugniagesių komandos parengties gerinimą padėkota Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Josvainių ugniagesių komandos skyrininkui Valerijui Masliukovui. UAB „Rimsigna“ direktoriui Vidui Druliai padėkota už veiklą gerinant Kėdainių krašto gyventojų saugą.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.