Dėl potvynių ir sausrų trejus pastaruosius metus kenčiantys ūkininkai net menkiausios pagalbos nesulaukė ir Kėdainių rajono valdžios koridoriuose. O krašto žemdirbiai prašė visai nedaug – suteikti žemės nuomos mokesčio lengvatą už žemės ūkio paskirties žemę. Tačiau nei prašymai, nei ūkininkų atvykimas į savivaldybę su žemės ūkio technika valdžiai įspūdžio nepadarė – prašymas buvo atmestas. Tuo tarpu kadenciją baigęs Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius pabrėžė, kad naujoji valdžia, priimdama tokį sprendimą leido suprasti, jog ūkininkai jai nerūpi.


Suskubo kaltinti

Nepaisant to, kad Kėdainių rajono ūkininkai dar vasarą pradėjo varstyti savivaldybės duris, prašydami valdžios atsižvelgti į gamtos kataklizmų alinamo sektoriaus problemas, jų balsas dar kartą nebuvo išgirstas.
Nepadėjo ir tai, kad į penktadienį vykusį tarybos posėdį suvažiavo ūkininkai iš Vilainių, Pelėdnagių, Kėdainių miesto, Šėtos, Surviliškio, Gudžiūnų, Krakių seniūnijų.

„Ši Kėdainių rajono ūkininkų akcija – ne ilgai planuotas renginys, o spontaniškas mūsų narių noras atkreipti politikų dėmesį į mus užklupusias problemas. Bet nepaisant neigiamo rezultato, nuoširdžiai noriu padėkoti visiems ūkininkams, kurie dalyvavo šiame posėdyje“, – teigė Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas.

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas ir į rajono savivaldybės posėdžių salę atvykę krašto ūkininkai apgailestavo ne tik, kad valdžia atmetė jų prašymą, bet ir dėl to, jog nesvarstė jokių kitų galimybių, kaip būtų galima ūkininkams pagelbėti.

Tuo tarpu valdžios atstovai ne tik kad neatsižvelgė į ūkininkų prašymą, bet, pasak V. Ivanausko, ne kartą pabrėžė, kad Ūkininkų sąjunga nepateikė savivaldybei kažkokių atsakymų į klausimus, nediskutavo.

„Mes, Ūkininkų sąjunga, kaltinami neatsakę į komisijos raštus, nors užduoti klausimai, į kuriuos atsakyti turėtų savivaldybės vyriausioji finansininkė. Pati komisija mūsų prašymui nepasiūlė jokios alternatyvos. 25 proc. lengvatos reikalavimas atmestas nesvarsčius kitų galimybių. Man labai keista, kaip, numatant biudžetą, planuojant pajamas, atsiranda papildomos pajamos, kurių niekur nesimato. Manau, jog ūkininkams atsirastų“, – piktinosi V. Ivanauskas.


Ūkininkams – reali grėsmė

„Žinote, mes jau nekalbame apie kažkokius praradimus, šiandien jau kalbame apie ūkininkų išlikimą. Ypač smulkiųjų ūkių bankrotų tikimybė labai reali: ūkininkams trūksta pajamų, o pastaruosius metus naudotos santaupos senka didžiuliu tempu.

Politikai kalba, kad cukrinių runkelių derlius geras, bet jų sezono pabaiga tik vasario mėnesį, taigi išvadų daryti dar negalime. Pirminiai skaičiai kiek didesni nei pernai, bet per žiemą gali būti padaryta daugiau nuostolių. Grūdines kultūras, tokias kaip gruodiniai rapsai jau esame įvertinę – patirtas 35 proc. nuostolis“, – sakė Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas V. Ivanauskas.

Pasak jo, ši – 25 procentų – lengvata, kurios prašėme, aišku, ūkininkų, kuriems tikrai labai sudėtinga situacija, neišgelbės nuo bankroto, tačiau čia būtų labiau moralinio palaikymo klausimas.

O kad ūkininkų padėtis nėra tokia prasta, Tarybos posėdžio metu bandė pasakyti Kėdainių rajono vicemeras Paulius Aukštikalnis, pabrėžęs, kad ūkininkai iš žemės ūkio ministerijos dėl patirtų nuostolių sulauks kompensacijų.

„Jokių pašalpų mes negauname. Politikai nesupranta situacijos, nežino, jog Kėdainių rajonas nepatenka į sąrašą“, – pabrėžė V. Ivanauskas.

Tuo tarpu Kėdainių rajono ūkininkas Šarūnas Šiušė tikino, kad situacija daugelyje ūkių yra prasta.

„Pastarieji treji metai – sunkmetis. Valdžios sprendimai, tokie kaip savivaldybės žemės mokesčio pakėlimas, dar labiau apsunkina situaciją“, – teigė Š. Šiušė.

Paklaustas, kokie ūkiai pastaraisiais metais patyrė daugiausiai nuostolių, ūkininkas pabrėžė, kad negandos užklupo tiek mišrius, tiek užsiimančius augalininkyste ar gyvulininkyste. Skaičiuojant bendrai – vien per praėjusius metus patirtas 35 procentų nuostolis, kuriuos įvertino ir draudimo kompanijos.


Užsimena apie visuotinį streiką

Tuo tarpu V. Ivanauskas, paklaustas, ar neplanuoja organizuoti didesnių akcijų, prakalbo apie streiko galimybę Lietuvos mastu.

„Apie protesto akcijas jau kalbama Lietuvos ūkininkų sąjungoje ir, kiek žinau, didžioji dalis jos narių, tarp jų ir Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga, raštu jau yra pritarę tokių akcijų organizavimui. Kokios tai bus akcijos, ar viena, ar eilė jų dar diskutuojama ir manau, kad sprendimas bus priimtas artimiausiu metu.

Na, o mūsų šiandieninis atvykimas į posėdį su traktoriais jau kaip ir tapo pirmu, įspėjamuoju žingsniu prieš didžiąsias akcijas, kurios bus nukreiptos prieš pinigų švaistymą valdžios pasirodymui ir imitavimui, kad jie stengiasi dėl žmonių gerovės, o ne tiesiogiai žmonių gerovei“, – teigė V. Ivanauskas.

Valdžia parodė, kad ūkininkai jiems nerūpi

Kadenciją baigęs Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius.

Žemės ūkis yra svarbi Kėdainių rajono ekonomikos dalis. Mūsų pagalba, teikta po sausrų, liūčių, kai ūkininkai negavo pajamų, kurių buvo tikėtasi, rodė solidarumą ir pagarbą. Dažnai ūkininkai laikomi tik žemdirbiais, tačiau jie yra labai svarbi bendruomenės dalis, ypač kaimo vietovėse: remia kultūros įstaigas, prisideda sprendžiant įvairias socialines problemas, gerinant infrastruktūrą, pavyzdžiui, valo sniegą, barsto kelius žvyru.

Jie nėra tik savų ūkių darbininkai – jų veikla svarbi visuomenei. Lengva organizuoti ūkininkų pagerbimo, sveikinimo šventes. Tačiau kai jie kreipiasi pagalbos, randama priežasčių jų prašymus, pasiūlymus atmesti. Bandyta priekaištauti buvusiai Tarybai, kadencijai, tačiau kai ūkininkai kreipdavosi, būdavo išgirsti: mokesčių koeficientas sumažintas nuo 1,5 iki 1, vėliau nuo 1 iki 0,75, taigi ūkininkų išlaidos buvo ženkliai sumažintos. Manau, vienkartinis mokesčio sumažinimas būtų buvęs gražus politikų gestas ūkininkams.

Užuot sprendus problemą, dabar bandoma supriešinti tam tikras visuomenės grupes. Gaila, bet klausimo nė nebandyta spręsti konstruktyviai: prašymas iškart atmestas, nesvarstant alternatyvų.