Drumzlinas vanduo šulinyje – vaizdas, kurį po nesibaigiančių rudens liūčių išvysta kai kurių sodybų gyventojai, maistui ar buičiai naudojantys šulinių vandenį. Lietaus vanduo žliūgso aplink namus nesusigerdamas, tad gali subėgti ir į negilius ar nesandarius šulinius. O jei dar lietaus nuotekas papildys šalia stūksančio tvarto ar lauko tualeto turinys? Tokiu atveju išeitis – šulinio valymas ir dezinfekcija.

Į žemę susigeriantis lietaus vanduo gali užteršti iš šulinių semiamą geriamąjį vandenį.

Virinimas gelbsti ne visada

Dėl liūčių ir potvynių į gruntinius vandenis gali patekti paviršinė tarša, tad pablogėja ir geriamojo vandens kokybė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai įspėja, kad toks vanduo turi padidėjusią bakterinę taršą – jis gali būti užterštas žarninėmis lazdelėmis ir žarniniais enterokokais. Tad, vartojamas nevirintas, toks vanduo gali sukelti pykinimą, viduriavimą, vėmimą, temperatūros pakilimą.

Norint apsisaugoti nuo žarnyno infekcijų užkrečiamųjų ligų, specialistai pataria maistui vartoti tik virintą šulinių vandenį. Virinant vandenį šios bakterijos žūva.
Tačiau šulinių vandenyje dažnai nustatoma ne tik mikrobiologinė tarša, bet ir per didelis cheminis užterštumas. Pasak NVSC Kauno departamento Kėdainių skyriaus vedėjos Onos Šulcienės, šulinių vandenyje dažnai nustatomas per didelis nitratų kiekis, viršijantis leidžiamą normą – 50 mg viename litre.

„Svarbu tai, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Būtina žinoti, kad virinant vandenį, nitratai nesunaikinami, o priešingai – jų koncentracija vandenyje padidėja, nes virinimo metu išgaruoja dalis vandens“, – pabrėžė O. Šulcienė.

Todėl, jei šulinio vanduo nesaugus, maisto ruošimui reikia pirkti fasuotą vandenį ar naudoti vandentiekio tiekiamą vandenį.

Nemokamai tiria tik nėščiosioms

Pasak skyriaus vedėjos, gerti nitratais ar nitritais užterštą vandenį dėl toksinio jo poveikio ypač pavojinga kūdikiams ir nėščiosioms. Šiai gyventojų grupei NVSC Kėdainių skyrius šulinių vandens tyrimus atlieka nemokamai, juos finansuoja valstybė. „Šiemet jau ištirtas 29 šachtinių šulinių vanduo, kurį naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus, vienuolikoje šulinių nustatytas per didelis nitratų kiekis“, – informavo O. Šulcienė.

Svarbu tai, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais.

Kitiems gyventojams, norintiems sužinoti, ar jų geriamasis vanduo yra neužterštas, vandenį siūloma išsitirti akredituotose laboratorijose už savo lėšas. Atlikus šulinio vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą, gautus rezultatus galima palyginti su nurodytais higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.

Nemokamai šulinių vanduo buvo tiriamas prieš aštuonerius metus Siponių kaimo gyventojams, po to, kai jų sodybos smarkiai nukentėjo nuo potvynio. Radus padidintą taršą, šuliniai buvo išsemti, išvalyti, atlikta dezinfekcija.

Kaip apsaugoti šulinį nuo taršos?

O. Šulcienė taip pat pabrėžė, kad vandens užteršimas šuliniuose priklauso ir nuo tinkamo šulinio įrengimo bei priežiūros. „Šachtinio šulinio vanduo visada bus užterštas, jeigu šalia šulinio yra tvartas ir tręšiami daržai. Todėl kasti šulinį reikia aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo“, – pabrėžė pašnekovė.

Aplink šulinį visada turi būti paliekama 5 metrų spindulio netręšiama pievelė – svarbiausioji šulinio sanitarinės apsaugos zona. Tvartas, lauko tualetas, tręšiami daržai, sąvartynai ir kiti taršos šaltiniai turi būti žemiau šulinio, ne arčiau kaip už 15–25 metrų nuo jo.

Šachtinio šulinio gylis dažniausiai siekia nuo 5 iki 15 metrų, dugne supilamas 10 cm smėlio ir 15 cm žvirgždo filtracinis sluoksnis. Betoniniuose rentiniuose neturi būti plyšių ar kiaurymių, kad į šulinį nepatektų lietaus ar polaidžio vandens bei ūkinių nuotekų.

„Šulinį būtina uždengti sandariu dangčiu ir padaryti stogelį. Šulinio viršus turi būti ne mažiau kaip 80 cm nuo žemės paviršiaus, o aplink šulinį 70–80 cm spinduliu įrengiamas 1,5 m plūktinio molio sluoksnis, kurį reikia užpilti žvyru“, – pasakojo O. Šulcienė.

O kartą per metus šachtinį šulinį rekomenduojama išvalyti.

 

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.