Nuo 2007 metų Kėdainių futbolo klubas „Nevėžis“ savo pastangomis pradėjo formuoti klubo vaikų futbolo grupes, ėmė treniruoti atskirų amžiaus grupių mūsų krašto jaunuosius futbolininkus, dalyvauti Lietuvos vaikų ir jaunių čempionatuose. 

Kitąmet Kėdainiuose norima reorganizuoti vaikų futbolo ugdymą – Sporto centro jaunuosius futbolininbkus ir jų trenerius sujungiant bendram darbui futbolo klube „Nevėžis“.

Kitąmet Kėdainiuose norima reorganizuoti vaikų futbolo ugdymą – Sporto centro jaunuosius futbolininbkus ir jų trenerius sujungiant bendram darbui futbolo klube „Nevėžis“.

Vien klubo pastangomis tokią vaikų futbolo užimtumo veiklą vykdyti be galo sunku. Jau pirmaisiais šios veiklos metais kirbėjo mintis vienyti pastangas sujungiant Kėdainių sporto centro ir „Nevėžio“ klubo vaikų grupes bei trenerių kolektyvus tolimesnei futbolo vystymosi raidai ir ilgalaikei plėtrai Kėdainių rajone.
Tuo labiau, kad reikėjo vadovautis Lietuvos futbolo federacijos direktyvomis – prie klubo turėti 6–8 vaikų futbolo grupes. Buvo konsultuojamasi su LFF, dalyvauta įvairiuose pasitarimuose, susitikimuose. Toks vakarietiškos praktikos modelis, paremtas privačios ir viešos partnerystės principais, kai sujungiami žmogiškieji, finansiniai, infrastruktūriniai ištekliai, pagrįstas praktiškumu ir efektyvumu. Tokiu principu dirbantys klubai gauna didesnes UEFA solidarumo lėšas vaikų ir jaunimo ugdymui, sulaukiamas žymiai didesnis LFF dėmesys ir palaikymas vystant infrastruktūrą, keliant trenerių kvalifikaciją, organizuojant vietos ir tarptautinius renginius. Taip pat galima susigrąžinti investuotas lėšas jauniems žaidėjams pasirašant profesonalius kontraktus.
Kol kėdainiečiai vis mąstė, tokiu principu pradėjo dirbti Gargždų, Šilutės, Plungės, Telšių, Utenos reprezentaciniai futbolo klubai ir jau mato didžiulę tokios piramidinės veiklos naudą.

Noras suvienyti futbolą
„Šitoks piramidinis modelis populiarus visoje Vakarų Europoje ir pasaulyje. Praktiškai visi futbolo klubai po savo sparnu turi vaikų, jaunių, jaunimo, reprezentacines suaugusiųjų komandas. Tad mes iš naujo dviračio neišradinėjame. Norime sujungti viešąjį ir privatų krašto vaikų futbolo sektorių, kad galėtume dar sėkmingiau dirbti, turėdami ir galėdami užimti didesnį vaikų skaičių, sudarydami geresnias treniruočių sąlygas tiek vaikams, tiek treneriams“, – sakė rajono Sporto ir turizmo skyriaus vedėjas Gediminas Misius.
Šios permainos vaikų futbolo ugdyme planuojamos nuo kitų metų pavasario. Futbolo treniruotes Kėdainių sporto centre lankančius vaikus kartu su jų treneriais norima įtraukti į bendrą darbą futbolo klube „Nevėžis“.

Daugelis nori pokyčių
„Šiam klausimui išgryninti buvo sudaryta speciali darbo grupė, kurios atstovai pradžioje kalbėjo su LFF vadovais, futbolo klubu, Sporto centro vadovybe, Sporto centro futbolo treneriais. Niekas neprieštaravo tokiai vaikų futbolo plėtotei. Daugumos nuomone, pokyčių rajono vaikų futbolo gyvenime tikrai reikia, geresnių rezultatų galima pasiekti ten, kur yra tęstinumas. Juk ne paslaptis, kad perspektyvesni jaunieji futbolininkai po atitinkamo treniruočių laikotarpio Sporto centre pereina treniruotis į „Nevėžį“, taip subyra grupės Sporto centre, atsiranda visiškai nereikalingas nepozityvumas futbolo vystyme“, – sakė G. Misius. Jo teigimu, rajonų, kurie jau pertvarkė jaunųjų futbolininkų ugdymą, patirtis rodo, kad tokie pokyčiai buvo tik į naudą: „Visų pirma, yra išlaikomos tradicijos ir vaikai turi į ką lygiuotis. Juk dažno vaiko svajonė – ginti savo krašto reprezentacinę komandą. Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edvinas Eimontas sveikina ir skatina tokį planuojamą susijungimą. Šiuo atveju nesiekiama dirbtinumo. Futbolo klubas „Nevėžis“ prieš dešimt metų pradėjo dirbti su vaikais ir šiandien jau turi susikūręs puikų modelį. Klube, be pagrindinės vyrų komandos, sėkmingai sportuoja jaunimas ir arti dešimties vaikų komandų. „Nevėžio“ šešių trenerių štabas dirba su 150 vaikų, Sporto centro keturi treneriai futbolo paslapčių moko 61 vaiką. Visą tai sujungus turėtume puikų vaikų futbolo vystymo modelį Kėdainiuose.“

Darbo ir treniruočių sąlygos nesikeis
G. Misius sakė, jog abejonių dėl permainų turi kai kurie tėveliai. Su jais buvo susitikta keletą kartų, viskas kruopščiai paaiškinta, jog Sporto centro vaikų futbolo grupėms ir treneriams sąlygos nesikeis, kaip dirbo treneriai su savo vaikais, taip ir dirbs, jų statusas nesikeis. Atlyginimo dydžiai taip pat nesikeistų, nebent tik į didėjančią pusę. Svarbiausia, kad atsirastų galimybių labiau tobulėti vaikams. Juk „Nevėžio“ įdirbis ugdant vaikus ir jaunimą akivaizdus – klubo jaunimas patenka tarp aštuonių stipriausių šalies miestų komandų ir yra pavyzdys visai Lietuvai. Iš devyniolikmečių ekipos trys žaidėjai patenka į rinktinę, iš septyniolikmečių – vienas žaidžia rinktinėje. Iš jaunesnių komandų po keletą vaikų kelia savo meistriškumą futbolo akademijoje. Klubas negaili dėmesio nė vienam atėjusiam žaisti vaikui. Čia savo vietą rado ir futbolą norinčios žaisti mergaitės. „Net neabejoju, jog suvienijus vaikų futbolo ugdymą, šio žaidimo masiškumas ir lygis tikrai pakiltų“, – savo nuostatą dėstė Sporto ir turizmo skyriaus vedėjas.

Mokesčiai nedidėtų
Dvejojantiems, kad, Kėdainiuose pradėjus statyti daugeliui puikiai pažįstamą ir specialistų vertinamą futbolo piramidę, brangs vaikų ugdymo užsiėmimai, G. Misius turi tvirtą atsakymą: „Užsiėmimų kainos tikrai nesikeis. Dabar Sporto centre už treniruotes vaikai per mėnesį moka po tris eurus. „Nevėžio“ vaikų komandose mokestis toks pats. Planuojama, kad vaikų ir jaunimo futbolo plėtros programa turės visiškai atskirą savo sąskaitą ir eilutę savivaldybės biudžete. Galime garantuoti, kad vaikų užsiėmimų kaina po pertvarkos nesikeis, tačiau kokybė tikrai bus geresnė.“

Vaikų tėvai – permainų pusėje
Klubo „Nevėžis“ vaikų tėvai savo atžalų trenerių darbu patenkinti ir jokių pretenzijų neturi. Dvykiamečio Mato, šiandien jau besimokančio Kaune, nacionalinėje futbolo akademijoje, tėtis Ramūnas Petkevičius sakė, kad „Nevėžio“ treneriai verti pagarbos ir padėkų už atsidavimą darbui su vaikais: „Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad „Nevėžis“ į vaikų ugdymą žiūri profesionaliai. Esu dėkingas treneriams, kad jie pamatė mano vaiko gebėjimus ir padėjo jam pasiekti to, ką dabar turime – pakliūti tarp pajėgiausių jaunųjų futbolininkų.“
Lina Pažusienė, kurios sūnus jau ne vienerius metus lanko treniruotes futbolo klubo „Nevėžis“ užsiėmimuose, taip pat įsitikinusi, kad klubo treneriai dirba profe­sionaliai ir atsakingai: „Rezultatai kalba patys už save – klubo vaikai ir į rinktines kviečiami, ir moksleivių čempionatuose gerai žaidžia. O kiek Kėdainiuosre vyksta įvairių tarptautinių turnyrų, kuriuose vaikai gali pakovoti, parodyti, ką yra išmokę, ir įgyti patirties. Tikrai manau, kad futbolui būtų tik geriau, jei jis atsidurtų vienose rankose. Permainų bijoti nereikia.“

About The Author

Related Posts

4 Responses

  1. boom

    O tai tada kam reikalingas toks darinys kaip Sporto centras ? Tai jo funkcijas gali perimti visuomenės sveikatos biuras.

    Atsakyti
  2. Asta

    Melas, dauguma tėvų prieš tokias permainas. Apsurdas, kai valdžia neatsižvelgia i tėvus ir vaikus. Merui didžiulis nimusas, jei priims dar viena neapgalvota spręndimą, neatsižvelgdamas į visuomenę.

    Atsakyti
  3. Sonata

    Kažin kodėl sporto centro tėvų nuomonės nėra šiame straipsnyje? Nes jie yra prieš šį sujungimą. Mūsų vaikai ir dabar turi labai geras sąlygas, profesionalius trenerius, bei viską, ko reikia jiems tobulėti ar prasmingai leisti savo laisvalaikį. Ir pasiekimai jų įvairiuose turnyruose tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniuose, yra aukšti ir priziniai.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.