Dalis Kėdainių krašto medikų gyvena tarsi ant tiksinčios bombos. Pranešti pacientui žinią, kad jis užsikrėtęs trichinelioze nėra lengva. Tačiau pastarosiomis dienomis gydytojams tą tenka daryti. 

A. Genio teigimu, pastarajame trichineliozės protrūkyje daug nežinomųjų, tad tikslią ligos priežastį ir šaltinį greičiausiai pateiks policijos pareigūnai, atlikę išsamų tyrimą.

A. Genio teigimu, pastarajame trichineliozės protrūkyje daug nežinomųjų, tad tikslią ligos priežastį ir šaltinį greičiausiai pateiks policijos pareigūnai, atlikę išsamų tyrimą.

Sausio 21 dieną Kėdainių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino faktą, kad Šėtos miestelyje užfiksuotas trichineliozės proveržis.
Pasak tarnybos viršininko Alfonso Genio, sausio 20 dieną vienas privačiai dirbantis veterinarijos gydytojas pranešė apie įtarimus dėl trichineliozės. „Mūsų specialistai nedelsiant ėmėsi visų reikalingų veiksmų ir tyrimo, kad įsitikintų, ar kolegos įtarimai pagrįsti. Aiškinantis faktas pasitvirtino, dabar aiškėja detalės, kaip liga pateko ant mėsos valgytojų stalo“, – sakė A. Genys.
Pasirodo, dėl šio incidento netiesiogiai galima kaltinti grėsmingai prie Kėdainių artėjantį afrikinį kiaulių marą. „Vienas šėtiškis voljere augino keletą šernų. Imantis būtinų prevencinių priemonių, jam buvo pasakyta, kad šernus privaloma paskersti. Tai žmogus ir padarė. Anot žvėrių augintojo, privalomus mėginius jis nuvežė vienam Jonavos veterinarui ištirti. Visų šešių šernų tyrimų atsakymai, pasak veterinaro, buvo geri, tinkami maistui, be jokio užkrato. Keturių gyvūnų skerdieną šėtiškis nuvežė į fabriką, pridavė perdirbimui, o dviejų šernų mėsą atidavė pažįstamam asmeniui, kad jis pagamintų rūkytų dešrų ir kumpelių. Tas maistas ir tapo lemtingu. Kažkurioje grandyje į jį pateko trichinelių užkrato. Kadangi mums nepavyko nustatyti, kur ir kaip tai nutiko, be to, jonaviškis veterinaras teigia, kad trichinelių šernienoje nebuvo, tai tolesnį tyrimą turės atlikti policijos pareigūnai“, – įvykį smulkiai apžvelgė Kėdainių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas.
Jo teigimu, paskutinį kartą trichineliozė Kėdainių rajone buvo užfiksuota prieš dvejus metus.
Tuo tarpu Kėdainių medikai iki sausio 23-osios pietų jau buvo sulaukę 29 asmenų iš keturių šeimų, kurios ragavo šėtiškio augintų šernų skerdienos dešrų. Keliems asmenims konstatuota trichineliozė.
Medikų teigimu, trichineliozė yra labai nemaloni ir klastinga liga. Ji pasireiškia požymiais, panašiais į gripo – susirgusiajam skauda galvą, parausta akys, atsiranda karščiavimas, bėrimas, užkimsta balsas, patinsta kūnas.
Žmogus užsikrečia suvalgęs smulkiomis trichinelių kirmėlėmis užkrėstos ir neteisingai paruoštos kiaulienos, šernienos, arklienos, nutrijų mėsos. Žarnyne lervos greitai lytiškai subręsta, apsivaisina, patelės po savaitės pradeda gimdyti jaunas lervas. Patekusios į limfą, kraują jos išnešiojamos po visą organizmą, galutinai užsilaikydamos skersaruožiuose raumenyse, dažniausiai diafragmos, ryklės, tarpšonkauliniuose ir akių. Po tam tikro laiko lervos apauga jungiamuoju audiniu, susiformuoja kapsulė, kuri vėliau sustorėja, kalkėja. Lervos gyvybingos išlieka daug, iki 40–50, metų.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.