Nuosavą būstą svajojančios įsigyti jaunos kraštiečių šeimos ypač domisi galimybe gauti lengvatinį, valstybės subsidijuojamą būsto kreditą. Savivaldybė nuo šio mėnesio jau išduoda pažymas, patvirtinančias teisę į valstybės paramą būstui įsigyti. Šias pažymas reikia pristatyti bankams, teikiantiems valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus.

Paskolas teiks keturios kredito įstaigos

Neseniai paaiškėjo, kad valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus Kėdainių rajono savivaldybėje 2018–2020 metais teiks SEB bankas, „Swedbank“, Luminor Bank bei Panevėžio kredito unija. Šios kredito įstaigos kreditus gyventojams teikia pagal su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sudarytą sutartį. Praėjusį laikotarpį lengvatines paskolas dalino tik SEB bankas ir „Swedbank“.

Kokios šeimos ar asmenys gali pretenduoti į valstybės iš dalies kompensuojamas būsto paskolas bei kokia tvarka jos suteikiamos yra nustatyta Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme. Atsižvelgdama į šio įstatymo nuostatas, savivaldybė priima sprendimą, ar besikreipiantys žmonės turi teisę gauti lengvatą, o jei turi – kokia lengvata jiems priklauso.

Valstybė gali padengti nuo 10 iki 20 proc. būsto paskolos sumos. Subsidiją gavusios šeimos ar asmenys ją gali naudoti paskolos arba pradinės kredito įmokos daliai apmokėti. Būstui įsigyti asmeniui be šeimos gali būti suteikiama iki 53 tūkst. eurų dydžio paskola, dviejų ir daugiau asmenų šeimai – 87 tūkst. eurų.

Valstybė gali padengti nuo 10 iki 20 proc. būsto paskolos sumos. Subsidiją gavusios šeimos ar asmenys ją gali naudoti paskolos arba pradinės kredito įmokos daliai apmokėti. Būstui įsigyti asmeniui be šeimos gali būti suteikiama iki 53 tūkst. eurų dydžio paskola, dviejų ir daugiau asmenų šeimai – 87 tūkst. eurų. Būsto rekonstrukcijai galima skolintis iki 35 tūkst. eurų.

Pasak Ingridos Žukauskienės, rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistės, pirmąjį nuosavą būstą įsigyjantys kraštiečiai vis aktyviau naudojasi valstybės parama.

Savo ruožtu savivaldybė primena, kad į lengvatinę būsto paskolą pretenduojantys kraštiečiai turėtų atsakingai įvertinti savo galimybes skolintis ir pasitikrinti, ar jie atitinka bankų keliamus reikalavimus būsto kredito gavėjams.

Į savivaldybę – pažymos

Pasak Ingridos Žukauskienės, rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistės, teisę į lengvatinę būsto paskolą turi šeimos ir vieni gyvenantys asmenys, atitinkantys Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas sąlygas. Tai – buvę našlaičiai ar be tėvų globos augę asmenys iki jiems sukanka 35 metai, neįgalų šeimos narį turinčios šeimos arba neįgalūs asmenys, pensinio amžiaus asmenys, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Valstybės parama taip pat skiriama šeimoms, auginančioms 3 arba daugiau vaikų (įvaikių), 1–2 vaikus auginančioms jaunoms šeimoms, kuriose abu tėvai ne vyresni kaip 35 m. amžiaus, bei šeimoms, kuriose vienas iš tėvų yra miręs.

Įsigyti pirmąjį nuosavą būstą su valstybės parama bus galima tuomet, jei minėtų asmenų ir šeimų turtas už kalendorinius metus neviršija Vyriausybės nustatytų dydžių.
„Asmens be šeimos grynosios metinės pajamos neturi viršyti 10 736 eurų, o turtas – 15 738 eurų, 2 ar 3 asmenų šeimos – atitinkamai 15 006 ir 31 964 eurų, 4 ar 5 asmenų šeimos pajamos neturi viršyti 18 056, o turtas – 42 578 eurų“, – paaiškino specialistė.

Šešių ir daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos gali siekti po 3 050, o turtas – po 10 126 eurų vienam šeimos nariui.

Jei atitinkate įstatyme nustatytas sąlygas, savivaldybė išduos teisę į valstybės paramą būstui patvirtinančią pažymą. Norint gauti tokią pažymą, rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui (415 kabinete) pateikiamas prašymas ir kiti reikalingi dokumentai.

Bankai vertina individualiai

Su išduota pažyma, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo joje nurodytos datos, reikia atvykti į valstybės remiamus būsto kreditus išduodančią įstaigą – banką arba kredito uniją.

„Norime priminti, kad ir šiuo atveju visi klientai, kurie kreipiasi į banką dėl būsto paskolos, yra vertinami individualiai. Būsto finansavimo sąlygos priklauso nuo kliento finansinės situacijos, perkamo turto, kliento įsipareigojimų ir jų mokėjimo istorijos ne tik banke, bet ir kitose bendrovėse ir panašių faktorių“, – pabrėžė „Swed­bank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Pasak jo, valstybės iš dalies kompensuojama būsto paskola pagal valstybės nustatytus reikalavimus suteikiama ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui, o remiantis Lietuvos Banko Atsakingojo skolinimo nuostatais bendras paskolos laikotarpis negali viršyti 30 metų.

Pasinaudojusiųjų valstybės iš dalies remiamais būsto kreditais skaičius Kėdainių rajone kasmet auga: 2014 ir 2015 m. kreditais pasinaudojo vos po vieną šeimą, 2016 m. – 5 šeimos, o pernai – jau 11 asmenų ir šeimų.

SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos Vaidas Žagūnis taip pat teigė, kad sprendimą dėl paskolos suteikimo bankas priima atsižvelgdamas į Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo ir Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimus. Remiantis Atsakingojo skolinimo nuostatais, kliento, kuriam suteikiama būsto paskola, visų turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. asmens (šeimos) pajamų. Be to, klientas, norintis pasiskolinti būstui, turi turėti nuosavų lėšų dalį, kuri sudaro ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos.

Vidutinė paskola – 36 tūkstančiai eurų

Pasak SEB banko atstovo V. Žagūnio, pernai bankas Kėdainių rajone suteikė daugiau kaip 170 tūkst. eurų šių valstybės remiamų paskolų.

Valstybė gali subsidijuoti nuo 10 iki 20 proc. būsto paskolos sumos. „Jei valstybės subsidija sudaro 10 proc. suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito sumos, o ši suma siekia, pavyzdžiui, 30 tūkst. eurų, tuomet paskolos gavėjui reikės grąžinti maždaug 3 tūkst. eurų mažiau suteiktos paskolos (arba pradžioje sumokėti mažesnę mokamą nuosavų lėšų dalį), nes šią sumą kompensuotų valstybė. Analogiškai, jei subsidija būtų 20 proc., valstybės kompensuojama dalis būtų 6 tūkst. eurų“, – kokios valstybės paramos šiuo metu gali tikėtis gyventojai, paaiškino V. Žagūnis.

Jo teigimu, pernai metais SEB banko suteiktos valstybės iš dalies kompensuojamos būsto paskolos vidutinė suma siekė 36 tūkst. eurų.

„Gyventojų susidomėjimas paskolomis yra didelis. Pernai metų pradžioje mums nustatytą limitą pasiekėme jau antrą ketvirtį, todėl prašėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jį padidinti. Iš viso per 2017 metus SEB bankas suteikė daugiau nei 13 mln. eurų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto paskolų. Kėdainių rajone bankas pernai suteikė daugiau nei 170 tūkst. eurų šių paskolų“, – teigė SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas.

Šiems metams SEB bankui yra nustatytas 5,5 mln. eurų tokio tipo paskolų limitas. Toks pat limitas, remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, šiemet nustatytas ir „Swedbank“ bankui. „2017 m. mūsų bankui buvo skirta 13,5 mln. eurų paskola, ši suma beveik išnaudota. Buvo klientų, kurie šias paskolas ėmė ir Kėdainiuose“, – minėjo „Swedbank“ atstovas S. Abraškevičius.

Parama naudojasi daugiau kėdainiečių

Pasak Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistės I. Žukauskienės, jaunų šeimų susidomėjimas šia paramos forma ypač didelis.

„Per 2017 metus dėl valstybės iš dalies remiamų būsto kreditų konsultavome apie 70 asmenų ir šeimų. Pažymų, patvirtinančių teisę į tokią paramą, išduota 13, daugiausia – jaunoms šeimoms, auginančioms vieną ar daugiau vaikų (įvaikių). Po vieną pažymą parengta neįgaliam asmeniui ir be tėvų globos likusiam asmeniui. Iš visų jų lengvatinius kreditus gavo 11 asmenų ir šeimų. Daugelis būstą įsigijo mieste, o viena šeima – kaime, Krakių seniūnijoje“, – informavo specialistė.

Ji pastebi, kad daugelis į savivaldybę konsultuotis atvykusių žmonių, norinčių pasinaudoti valstybės iš dalies remiamais būsto kreditais, neatitiko bankų keliamų reikalavimų, todėl šia paramos forma pasinaudoti negalėjo. Vis tik pasinaudojusiųjų parama skaičius kasmet auga: 2014 ir 2015 m. kreditais pasinaudojo vos po vieną šeimą, 2016 m. – 5 šeimos, o pernai – jau 11 asmenų ir šeimų.

Šeimos laukia naujo įstatymo

„Žiniasklaidoje daug kalbama apie naujoves, laukiančias jaunų šeimų šioje srityje. Parengtas Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektas netrukus bus svarstomas Seime, todėl, kol jis nepriimtas, pateikti informacijos dėl galimų pokyčių dar negalime. Projekte numatyta įstatymo įsigaliojimo data – šių metų liepos 1 d. Tiesa, jis įsigalios tik tuo atveju, jeigu Seimas jį priims ir jeigu priimtą įstatymą pasirašys Prezidentė“, – sakė I. Žukauskienė.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.