Pirmieji žingsniai pasaulinio lygio išradimų keliu?

Į Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos kiemą atvykęs milžiniškas sunkvežimis iš tolo traukė akį savo dydžiu. Patekus į  vidų, prieš akis atsivėrė didelė ir moderni mokslinė laboratorija, kurioje gimnazistai net dvi dienas vykdė įvairius tiksliųjų mokslų eksperimentus.  Galbūt šioje laboratorijoje atlikti bandymai ir gauti rezultatai duos pagrindus visiškai naujų išradimų sukūrimui ateityje?

Gimnazistas T. Petrauskas bandė išgauti bioplastiką, atsižvelgdamas į aktualią ekologijos problemą: „Iš pieno rūgšties gaminami ekologiniai maišeliai, kurie suyra per kelis metus“.

„Projektas vyksta Europos Sąjungos bei Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Projektą vykdo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Mes važinėjame po įvairias Lietuvos mokyklas ir ten su jaunaisiais tyrėjais kelias dienas vykdome užsiėmimus įvairiose tiksliųjų mokslų srityse. Projekto išskirtinumas yra tas, kad mokiniai neatlieka kažkokių demonstracijų. Jie daro tikruosius darbus – tokius, kokius atlieka tikri mokslininkai universitetuose, laboratorijose“, – sakė Deividas Vainauskas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro metodininkas, į Kėdainius atvykęs kartu su mobiliąja moksline laboratorija. Moksleiviai ne tik gali atskleisti savo gebėjimus tyrinėti aplinką ir gamtą moksliniais metodais, bet ir kurti bei ieškoti naujų technologinių sprendimų.

Populiariausia – biologija ir chemija
Laboratorijoje sumontuota įvairi, eksperimentams atlikti skirta įranga, kuri padeda mokiniams save išbandyti tyrėjo vaid­menyje. „Yra penkios sekcijos, kuriose galima save išbandyti: tai chemija, fizika, biologija, astronomija ir robotika. Pats mokinys pasirenka, kokioje sekcijoje nori atlikti bandymus“, – sakė D. Vainauskas ir pridūrė, kad kėdainiečiai labai mėgsta biologiją ir chemiją, tad šiose srityse jie daugiausiai bandymų ir atliko. Paklaustas, ką konkrečiai mokiniai atliko, D. Vainauskas mostelėjo ranka į vieną stalų. „Pavyzdžiui, kai kurie augino bakterijas. Dar kiti gamino muilą. Domėjimosi spektras tikrai platus“, – šyptelėjo jis.
Vėliau mokiniai gali dalyvauti idėjų mugėje, kurioje pristato savo bandymų ir eksperimentų rezultatus.
Laboratorijoje dvi dienas darbavosi penkiolika atžalyniečių. Tačiau sulaukta ir nemažai jaunųjų mokslininkų veikla susidomėjusių ekskursantų, kurie smalsiai apžiūrinėjo tiek bandymus atliekančius mokinius, tiek ir pačią laboratoriją.

Projekto koordinatorius D. Vainauskas pastebėjo, kad atžalyniečiams įdomiausios buvo biologijos ir chemijos sritys.

Indėlis ateičiai?
Itin susikaupęs ir susikoncentravęs dirbo jaunasis tyrėjas Tautvydas Petrauskas. Apie mokslininko karjerą svajojantis vaikinas sakė, kad eksperimentų keliu bandė pats savarankiškai išgauti bioplastiką. „Ir man tai pavyko. Bioplastikas gali būti išgaunamas iš pieno rūgšties, iš pienarūgščių bakterijų, tad jas užauginau. Jas išskyriau iš varškės, jogurto sultinio“, – kalbėjo T. Petrauskas, kartu pasidžiaugdamas galimybe gauti daug naudingos mokslinės praktikos, konsultuotis su tikrais mokslininkais. „Mokykloje, deja, teorijos ir praktikos yra pakankamai mažai. Ši mobili laboratorija suteikė išskirtinę progą ir galimybes pabendrauti su mokslininkais, įsigilinti į mokslines technologijas, atlikti stebėjimus ir eksperimentus bei įgyvendinti savo idėjas“, – sakė gimnazistas.
Paklaustas, kodėl pasirinko būtent tokį eksperimentą, T. Petrauskas pabrėžė, kad rinkosi atsižvelgdamas į pastaruoju metu vis labiau populiarėjančią ekologijos temą. „Iš pieno rūgšties gaminami ekologiniai maišeliai, kurie suyra per kelerius metus. Man pačiam buvo įdomu, kaip išskirti pieno plastiką, pieno rūgštį, iš kurių gaminama ši suyranti medžiaga. Galbūt ateityje pavyks sukurti ir verslo idėją“, – šypsojosi jaunasis tyrėjas.