Kėdainietis Martynas Želnys mokslo pasiekimais, maksimaliais egzaminų rezultatais stebino kraštiečius jau tada, kai dar mokėsi Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijoje. Tačiau praėjusiais metais šią gimnaziją baigęs jaunuolis nenustoja tobulėti bei siekti savo tikslų – studijuoja biologinius gamtos mokslus Anglijoje, viename iš geriausių pasaulio – Kembridžo – universitete. Jis aktyvus ne tik mokslinėje veikloje, bet ir visuomeniniame gyvenime. O pokalbio metu M. Želnys atskleidžia ne tik mokymosi subtilybes, bet ir naujas bei netikėtas patirtis.


Siekiant aukštumų – daug papildomo darbo

„Ne tik dvyliktos klasės egzaminų rezultatai lėmė stojamųjų sėkmę. Visos žinios, įgytos anksčiau, buvo labai reikalingos. Juk laimėjimai olimpiadose ir kituose konkursuose, skatino galvoti ir apie didesnius tikslus, kurie formavo norą tobulėti. Buvo reikalinga didelė papildomo darbo dalis. Tai, ką mokaisi dėl dvyliktos klasės egzaminų, pagal nustatytą valstybės programą, yra bazinio lygio žinios ir to neužtenka.

Buvo ir daug „nematomų“ veiksnių. Kai esi apsuptas žmonių, kurie motyvuoja, panašiai mąsto, dirba, nejučiomis pradedi tikėti ir savo jėgomis. Todėl aplinkinių pagalba, paskatinimas drąsino galvoti apie studijavimą Kembridže“, – teigia pirmuosius mokslo metus Kembridžo universitete pabaigęs jaunuolis.

Pasak pašnekovo, pasiekti tai, ką šiandien yra pasiekęs, jam padėjo ne tik savo paties noras, bet ir kitos aplinkybės: supantys žmonės, pasirengimas mokykloje, patirtis olimpiadose bei savarankiškas mokymasis, kuris buvo ypač svarbus ir susijęs su asmenine motyvacija bei rezultatais.

Paskaitos anglų kalba – ne kliūtis

Prisimindamas pirmuosius žingsnius Kembridžo universitete, M. Želnys pripažįsta, kad ir sunkumų buvo.

Martynas Želnys išbandė ir irklavimą, tačiau vėliau suprato, jog šiam užsiėmimui reikėjo skirti daugiau laiko nei pats tikėjosi, tačiau nesigaili, jog išbandė šį sportą, nes tai buvo smagi ir įdomi patirtis.

„Pirmosiomis savaitėmis, atrodo, atidžiai klausai dėstytojo aiškinimo, tačiau vis pameti mintį. O tekstai moksline kalba sudėtingi. Bet po truputį įgudau, pripratau ir tobulinau savo gebėjimus. Be to, anglų kalba mokiausi ir prieš įstodamas į universitetą, angliškai skaičiau mokslinius straipsnius, knygas. Tai gerokai palengvino mokymosi procesą“, – teigia kėdainietis. Praėjus įžanginėms savaitėms prie paskaitų anglų kalba priprato ir tai tapo natūralia mokymosi proceso dalimi.

Tai, ką mokaisi dėl dvyliktos klasės egzaminų, pagal nustatytą valstybės programą, yra bazinio lygio žinios ir to neužtenka. Buvo ir daug „nematomų“ veiksnių. Kai esi apsuptas žmonių, kurie motyvuoja, panašiai mąsto, dirba, nejučiomis pradedi tikėti ir savo jėgomis. Todėl aplinkinių pagalba, paskatinimas drąsino galvoti apie studijavimą Kembridže.

Kėdainietis Martynas Želnys.

Studijų ir ugdymo ypatumai

„Tiek Kembridžo, tiek Oksfordo universitetuose yra vadinamos supervizijos, arba kitaip – individualus darbas su daktaru arba profesoriumi, kurių neturi kiti Anglijos universitetai. Jos tikrai pateisino mano lūkesčius“, – pasakoja Martynas ir džiaugiasi, jog tokia metodika suteikia ne tik labai gerą galimybę gilinti žinias, bet ir sukuria gerą, jaukų studijų mikroklimatą bei motyvaciją mokytis.

M. Želnio teigimu, mokymosi proceso metu visada šalia būna dėstytojas, kuris ilgainiui tampa ir draugu, o mokymasis tiek kiekybės, tiek kokybės atžvilgiu tampa geresnis. Bendrose paskaitose ir atliekant praktikos darbus dėstytojai taip pat labai geranoriški – jie visada mielai ir dalykiškai atsako į užduodamus klausimus, padeda. Taigi, tarpusavyje puikiai dera formalus ir neformalus bendravimas, vykstant „supervizorių“ darbui su studentais.


Daug praktikos darbų

„Dažnai girdime, kai studentai skundžiasi: teorijos daug, o praktikos mažai. Aš galiu pasakyti priešingai –studijuodamas atlieku daug praktikos darbų. Viena iš sunkiausių savaičių buvo tada, kai per savaitę buvo keturi laboratoriniai darbai (programavimo, fiziologijos ir kt.).

Pavyzdžiui, vienas toks darbas prasideda 12 val. dienos ir baigiasi 17 val. vakaro. Na, galima teigti, kad trunka pusę dienos. O šiems darbams juk reikia ruoštis, vėliau analizuoti, atsiskaityti, o tuo pat metu pagal tvarkaraštį tenka eiti ir į ,,supervizijas“ bei bendrąsias paskaitas“, – pasakoja Martynas.

Pirmo kurso egzaminų rezultatai džiugina

Mokslai, kitaip nei Lietuvoje, prasidėjo spalio mėnesį ir baigėsi egzaminų sesija birželio mėnesį. Vaikinas, mokslų metų pabaigoje laikė šešis egzaminus – chemijos, fiziologijos, ląstelės biologijos ir kita.

Martynas yra Kembridžo lietuvių bendruomenės, kuri yra stipriausia lietuvių bendruomenė Anglijoje, narys, ir vykdomojo komiteto atstovas, atsakingas už viešuosius ryšius.

„Rezultatai, kaip pirmakursio studento, kuriam dar reikėjo įsisąmoninti ir perprasti mokymosi metodiką universitete, įveikti didelius reikalavimus, naujoves, priprasti prie šalies kultūros, mokytis, kaip planuoti laiką ir kitas veiklas, yra tikrai geri“, – pasiekimais džiaugiasi studentas.

Pasirinkti galima tai, ko nori

„Aš neturiu teisės lyginti Lietuvos universitetų su Anglijos universitetais, kadangi pačiam neteko studijuoti Lietuvoje, tačiau, kiek žinau iš draugų, pažįstamų pasakojimų, manau, kad esminis skirtumas yra, jog Kembridže studentai gali pasirinkti tokius dalykus, kurių reikia būtent studentui, iš tam tikro modulių sąrašo. Pavyzdžiui, galiu pasirinkti man svarbius matematikos modulių tipus studijuodamas biologinius gamtos mokslus“, – dalinasi įžvalgomis Martynas ir teigia, jog per mokslo metus nekilo minčių, kodėl jis mokosi vieną ar kitą dalyką, kodėl jam to reikia, nes viskas puikiai siejasi tarpusavyje.


Geriausiai sekasi chemija ir ląstelės biologija

„Egzaminų rezultatai parodė, jog mano žinios yra pakankamai geros, bet chemija ir ląstelės biologija sekėsi kiek geriau, nes tai visada buvo mano sritys, kurios patikdavo, atvirkščiai nei fiziologija, galbūt dėl to, jog šioje srityje reikia daugiau „iškalti“, ten daugiau teorijos. Kiti metai – orientacija į biocheminius mokslus bei struktūrinę biologiją. Nors modulių bus mažiau, krūvis išliks toks pat ar net šiek tiek didesnis, bus daugiau praktinių darbų.“

Paklaustas, ar artėjant atsiskaitymams reikia sunkiai ruoštis, Martynas atsakė, kad ruošiantis atsiskaitymams reikia skirti daug laiko kartojimui, bet teigė, jog jis nuo pirmų dienų suprato, kad mokytis reikia nuosekliai, „nenutrūkti“ nuo programos, nes vėliau gali neužtekti laiko gerai pasirengti egzaminams mokslo metų pabaigoje.

Aktyvus visuomeninėje veikloje bei sporte

Martynas yra Kembridžo lietuvių bendruomenės, kuri yra stipriausia lietuvių bendruomenė Anglijoje, narys ir vykdomojo komiteto atstovas, atsakingas už viešuosius ryšius. Idėja dalyvauti bendruomenės veikloje atsirado dėl noro neatitrūkti nuo Lietuvos ir kartu išnaudoti veiklos užsienyje galimybes. Daugiakultūrinėje aplinkoje plėtėsi ir draugų ratas, nes yra daug studijuojančių ne tik vietinių anglų, bet ir kitų šalių studentų – iš Kinijos, Indijos, Singapūro ir kitų tolimųjų šalių.

Tenka dalyvauti ir įvairių kitų universiteto bendruomenių veikloje, domėtis politikos, mokslo naujienomis, žinoma, nepamirštamas ir sportas. Martynas išbandė akademinio jaunimo irklavimą, tačiau vėliau suprato, jog šiam užsiėmimui reikėjo skirti daugiau laiko nei pats tikėjosi, o tai trukdė mokymuisi: „Neužteko laiko, nes reikėjo keltis anksti rytą prieš dienos darbus, irkluoti tris valandas, tada keliauti į paskaitas ir eiti vėlai miegoti“, – dalinasi patirtimi Martynas.


Tačiau nesigaili, jog išbandė šį sportą, nes tai buvo smagi ir įdomi patirtis. Vėliau pasirinko krepšinį lietuvių komandoje. Martynas džiaugiasi, jog jų komanda universiteto varžybose užėmė antrą vietą: „Tiek džiugūs komandos rezultatai varžybose, tiek pats sportas skatina mane įsitraukti į šią veiklą dar daugiau.“

Pagalba kitam – prasmė ir džiaugsmas

Per šiuos metus nenutrūko ryšiai su gimtuoju kraštu: jis tapo Lietuvos gamtos mokslų olimpiadų asociacijos nariu. Priklauso studentų savanorių iniciatyvai „LGMOA – Oranžiniai“, kurios tikslas – organizuoti svarbias ir pačias įsimintiniausias gamtos mokslų olimpiadas. Tad per šių metų pavasario atostogas buvo grįžęs į Lietuvą ir dalyvavo respublikinių biologijos ir fizikos olimpiadų organizavime.

„Ši organizacija taip pat bendradarbiauja ir su Biologų sandrauga, kurioje esu vienas iš kuratorių, atsakingas už testų ruošimą ir praktinius darbus. Stengiuosi veikti tokiu principu: man padėjo, padėsiu ir aš. Bandau kitiems perduoti savo patirtį, žinias. Manau, kad tai abipusiai prasmingas grįžtamasis ryšys“, – teigia Martynas.

Gimtajame krašte gera

Grįžęs vasaros atostogų džiaugiasi ne tik Lietuvos saule, bet ir Kėdainių gyvybingumu.

„Juk nepakanka bendravimo „Facebook“, „Skype“. Į Lietuvą grįžti yra išties smagu, visgi yra daugiau saulės, jauku artimoje aplinkoje, o ypač per pastaruosius metus gražiai atsinaujinusiuose, išgražėjusiuose ir gyvybingesniuose Kėdainiuose. Sugrįžimas į Lietuvą visada džiugina“, – įspūdžiais dalinasi Martynas.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.