Šiugždantys medžių lapai po kojomis, maloniai kūną šildanti saulė, grynas oras, paukščių balsai… Na, ir žinoma, pakeleiviai, su kuriais gali ir pasijuokti, ir pasidalinti pamąstymais apie Dievą, būtį, savo išgyvenimais…

Praėjusį šeštadienį Camino Lituano bendruomenė pakvietė kraštiečius prisijungti prie Česlovo Milošo pėsčiųjų kelio Šeteniai – Krasnogrūda (Lenkija) pirmojo etapo žygio. Jo metu buvo galima ne tik pasigėrėti įspūdingu rudens gamtovaizdžiu, bet ir pasiklausyti įdomių ir praturtinančių paskaitų, vykusių ir Šeteniuose, ir Kėdainiuose.

Svarus vietos bendruomenės indėlis

Pasak Henriko Vaicekausko, šią vasarą Camino Lituano bendruomenė sužymėjo piligrimų kelią, kuris driekiasi nuo Paberžės iki Kauno. Juo piligrimai per keturias dienas nuėjo kelią iki Kauno, tačiau pakely turėjo galimybę ne tik susipažinti su vietos bendruomene, bet ir praturtinti savo patirtį įdomiomis paskaitomis.

„Piligrimų grupė ryte startavo Paberžėje, o per pietus ji jau čia, Šeteniuose. Iš viso – apie 30 žmonių. Ir su ypatingų žmonių pagalba – Tiskūnų bendruomene, Roma Kožukauskiene, Vilma Živatkauskiene, Jolanta Donskiene, Arūnu Gelūnu, Donatu Pusliu, Pauliu Godvadu, Algirdu Juknevičiumi – mums pavyko suorganizuoti paskaitų ciklą apie tai, ką popiežius Pranciškus akcentavo būdamas Lietuvoje: nepamirškime praeities. Tad ta praeitis – Č. Milošas, Leonidas Donskis – gaivina mūsų dabartį ir tiesia kelius ateičiai“, – pabrėžė H. Vaicekauskas.

Kitą dieną, sekmadienį, paskaitos vyko Kėdainiuose, Daugiakultūriame centre. Jas skaitė Dainius Četrauskas bei centro vadovė Audronė Pečiulytė. Po kelių dienų žygeiviams pasiekus Kauną, Č. Sugiharos namuose Egidijus Aleksandravičius apibendrino žygį kalbėdamas apie Č. Milošo palikimą Liaudos žemėje (nuo Paberžės iki Kauno).

Rasa (kairėje) ir Goda, piligriminių žygių entuziastės, sako, kad naujasis maršrutas, besidriekiantis Kėdainių rajone, yra gyvas ne tik piligrimų, bet ir vietinių gyventojų dėka.

Camino Lituano kelias yra sužymėtas žemėlapiuose, nurodyti kontaktiniai asmenys, pas kuriuos galima stabtelėti atsigerti vandens, nusipirkti produktų iš vietinių gamintojų (sūrio, obuolių…). H. Vaicekauskas pasidžiaugė, kad Camino Lituano kelias yra tai, kas suvienija žmones – ne tik renginio dieną, bet ir vėliau, suteikiant reikalingą pagalbą, informaciją keliu žygiuojantiems piligrimams.

Kelias palei Nevėžį – mūsų kultūros paveldas

Apie Camino Lituano arba dar kitaip vadinamą Šv. Jokūbo kelią Lietuvoje plačiau papasakojo viena tokio kelio Kėdainių rajone atsiradimo iniciatorių Rasa Augutytė. „Camino Lituano – tai nuostabus projektas, pradėtas įgyvendinti praeitų metų rudenį. Jis įsibėgėjo, tad vien šiemet mes visoje Lietuvoje, įvairiuose regio­nuose atidarėme apie 200 kilometrų šio kelio. Sudarant naująjį kelio etapą nuo Paberžės iki Kauno (nes nuo Kauno iki Lenkijos sienos, Krasnogrūdos jis jau buvo nužymėtas), idėja išsirutuliojo iki šio nuostabaus renginio – paskaitų ciklo. Mes, piligrimai, tiesiog einame, mes mėgstame žygio bendrystę, kompaniją. O čia mes sutikome Č. Milošo atminimo puoselėtojus, taip pat įdomių menininkų, kitų ryškių žmonių. Taigi kelias visų mūsų dėka yra gyvas, pastoviai juda, teka kaip upė“, – šyptelėjo R. Augutytė.

Susitikime dalyvavęs, ir paskaitą apie Isos slėnio apylinkes skaitęs archeologas Algirdas Juknevičius atskleidė, kad kelias, kuriuo driekiasi Camino Lituano atkarpa palei Nevėžio upę, yra ypatingas: „Tai yra mūsų šimtametis kultūros paveldas“, – pažymėjo archeologas.

„Šis slėnis yra unikalus, tad mes jį turime prižiūrėti, puoselėti, nepristatyti kokių nors svetimkūnių… Didžiausia šios vietos vertė yra natūralumas. Beje, kelias, kuriuo piligrimai keliauja, yra XV a. senasis Kauno-Rygos kelias, kuriuo iš Kauno, per Vilijampolę, Babtus, Kėdainius, Šetenius, Šventybrastį, keliavo pirkliai. Pasiekęs Upytę, po to tas kelias atsišakojo: viena atšaka vedė į Biržus, o kita, per Mintaują buvo galima pasiekti Rygą. Šis kelias funkcionavo nuo XV a. iki XIX a. pr. Išlikusi jo 11 kilometrų atkarpa tarp Repengių ir kabančio tilto per Nevėžį, prie Surviliškio, yra unikali. Džiugu, kad žygeivių dėka šis kelias atgijo. Kam patinka gamta, šiuo keliu pasivaikščioti bus vienas malonumas“, – užtikrino A. Juknevičius.

Tai – daugiau nei turistinis kelias

Piligrimų keliu ėjusi Goda atskleidė, kad žygiavimas per ypatingas Lietuvos vietas suteikia ne tik pažinimo džiaugsmo, bet ir vidinės ramybės, pilnatvės bei naujų teigiamų įspūdžių. „Aš mėgstu keliauti, ir svarsčiau, kuo skiriasi paprastas turistinis kelias nuo piligriminio. Piligriminis kelias yra pažinimo kelias: tiek savęs, tiek supančių žmonių, tiek Lietuvos gamtos. Kiek­vieną kartą, keliaudama šiais keliais, aš nustembu, kiek Lietuvoje yra savo srities šviesuolių, savo krašto įdomybes pristatančių su tokia nesuvaidinta meile žmonių. Žavi ir paprasti dalykai: pavyzdžiui, vakar buvo vakarienė, kurią mums darė kaimo moterėlės – buvo labai skanu, gaminta su meile. Žygeiviai irgi yra labai įdomūs žmonės, o kartu su jais keliaudama įgauni įdomios patirties. Žavi ir gamtos spalvos… Tai išties daugiau nei paprastas turizmas…“ – šypsojosi Goda.

Ruošiamos naujos kelio atkarpos

Šiuo metu galima eiti pirmaisiais vienuolika Camino Lituano etapais nuo Paberžės iki Lietuvos-Lenkijos sienos ir iki pirmosios Camino Polaco stotelės Seinuose (Lenkijoje).
Kelionę galima tęsti Europos tarptautiniais šv. Jokūbo keliais ir toliau, iki pat žymiosios Santiago de Compostela šv. Jokūbo katedros Ispanijoje ar Atlanto vandenyno pakrantės – senųjų laikų pasaulio krašto!

Šiuo metu yra intensyviai ruošiami nauji Camino Lituano etapai Lietuvoje, kurie jau netrukus papildys kelio maršrutą iki Paberžės ir Kauno mieste. Platesnę informaciją, kelių maršrutus bei žemėlapius galima rasti internetinėje svetainėje http://www.caminolituano.com/.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.